Tomas Čyvas
Pastarosiomis dienomis sužinojome, kad Lietuvoje vyksta labai baisūs dalykai – puolami ir šmeižiami valstybininkai, V. Uspaskicho štabas juos verčia iš postų, o prezidentas ir premjeras negelbėja. Apie tai beveik su krištoline ašara akyse mums papasakojo mūsų žiniasklaidos ir politologijos elitas.
Raimundas Lopata ir Rimvydas Valatka – politologijos ir žiniasklaidos banginiai – taip pat gausi jų palaikymo komanda beveik vienu metu paskelbė kelis teiginius, kurie verkte verkia būti kuo greičiau patikslinti. Juk net prezidentas bei premjeras jiems paantrino ir apraudojo „nuskriaustą“ valdininką.
Reklama
Tai kas gi nutiko? Pirma, teigiama, kad prieš atsistatydinusį URM sekretorių Albiną Janušką, o ir kitą iškilų bei nepakeičiamą valstybininką Darių Jurgelevičių ridenasi „šmeižto lavina“.
Antra, valstybės vadovai yra niekam tikę, nes „nesugebėjo apginti“ valstybininkų. Trečia, visa tai organizuoja V. Uspaskichas.
Atidžiai perskaičius daugumą su V. Pociūno paskyrimais ir žūtimi, taip pat VSD bei kitų aukštųjų valstybės ešelonų užkulisiais susijusių publikacijų lieka neaišku, kurie teiginiai vis dėlto yra šmeižikiški? Juolab kad teigiama ten labai nedaug. Daugiausiai – keliami klausimai. Jie ponui Albinui Januškai, matyt, yra tokie pat nepatogūs, kaip ir jo iškiliems politiniams advokatams, nes jokių atsakymų į juos neišgirdome. Nebūtinai juos išgirsti turėjo ir šias peripetijas narpliojantis Seimo Nacionalinio saugumo reikalų komitetas – Albinas Januška jau būtų tapęs privačiu asmeniu ir neprivalėjęs jiems nieko aiškinti. O kad nenori, tai mato visi, nes jo atsakymas vienas – „nesąmonės“. Paskutiniu momentu seimūnai šią nuostatą pakeitė. Tiek jau to, ponas A. Januška bent jau nesimėto skambiais epitetais ir lozungais. Tuo tarpu TSPMI šefas ir dienraščių lyderio redaktoriaus pavaduotojas sako, kad egzistuoja ir šmeižtas, ir šmeižikai, bet kažkodėl neįvardija nė vieno konkretaus teiginio, publikacijos, autoriaus pavardės, ir taip jau kuris laikas. Tiesa, ponas Valatka sako, kad Albinas Januška vadinamas „Rusijos rezidentu“, tačiau vienintelė itin žinoma vieta, kur toks teiginys skamba, yra paties Valatkos „ginamasis“ tekstas. Čia pat savo paties pakišamą „priešų propagandos“ teiginį jis sėkmingai nuginčija, atsispiria nuo šios pergalės lyg nuo tramplino ir toliau piktinasi nežinomais (arba įslaptintais) šmeižikais.
Nedrąsiai ateina „šventvagiška“ ir „nevalstybininkiška“ mintis, kad įvardyti ponai ir neturi ką. Geriausia gynyba – puolimas. Taktika irgi paprasta kaip trys centai – autoritetingi ponai paskelbs apie dideles, mistiškai slaptas grėsmes ir nustelbs užduodamus klausimus pavojaus varpų gaudesiu. Tai jokia naujiena – konstruojant politinį spektaklį dūmų uždanga yra paplitęs įrankis. Tik daroma tai kažkaip visai ne techniškai, negrabiai ir nervingai.
Ponas R. Lopata, dar prieš kelis mėnesius kvietęs visus politikus taikytis su Rusija ir vykdyti „nuosaikesnę bei racionalesnę“ politiką, dabar atrodo visai pamiršo, kad politiką, kurios kokybę jis kritikavo, formavo ne kas kitas, kaip ponas A. Januška. Taigi valstybės politikos kokybė, prorusiška ar antirusiška jos kryptis svarbi kur kas mažiau nei savas vaikinas tam tikram poste? Nors gali būti, kad mūsų politologų vadas tiesiog įžvelgė kažką kokybiškai naujo ir tik mokslininkams matomo V. Putino režimo politikoje – naujas grėsmes ir priežastis, dėl ko nebereikia koreguoti politikos. Tarkim, kad tik užimtumas jam sukliudė taip pat plačiai pristatyti ir šį 180 laipsnių viražą. Visko pasitaiko. Teirautis kažkokių gilesnių atsakymų jau net nedrąsu – nevalstybininkiška abejoti vyriausio šalies politologo moksliniu įžvalgumu. Juolab kad net valstybės vadovai išsigando, kai gavo pylos už dabar jau valstybės ekssekretoriaus „neapgynimą“ ir nors post factum išreiškė visišką solidarumą bei tikrai patvirtino – yra priešiškos „jėgos“, kurios išstūmė valstybininką, ir „purvo kampanija“ tikrai yra. Kas būtent šie niekadariai, kokie šmeižikų teiginiai – paaiškinti ir vėl tarsi nebūtina.
Nelabai aišku – ko nori iš valstybės vadovų ponai R. Lopata, R. Valatka ir jiems pritariantieji? Tikriausiai jie turėjo uždrausti spaudoje kelti klausimus, kurių tinkamumo neaprobavo minėti ponai ir kiti įeinantys į neformalų valstybininkų politbiurą? Įsakyti KGB rezervisto vadovaujamos kontoros smogikams šturmuoti dar kokią nors redakciją? Ponai bus bene pamiršę, kad Albino pavardė Januška, o ne Sanguška, ir jis nėra karūnuota bei neliečiama persona, o santvarka Lietuvoje į monarchiją dar kol kas nereformuota, nors TSPMI tokią idėją visuomenei jau yra pristatęs.
Galiausiai – V. Uspaskicho vaidmuo. Šis GAZPROMO išpopintas suvirintojas savo veiklą vykdė ne vienus metus. Vykdė valstybininkų – ponų Paulausko, Pociaus ir kitų panosėje. Tai, kad išvykęs į Rusiją jis nebus išduotas, irgi seniai visiems buvo aišku. Vadinasi, puikiai žinoma, kad vargu ar pavyks iš jo gauti adekvatų patvirtinimą ar paneigimą, kad viskas, kas dabar sukraunama į jo klastų ir intrigų sąrašą, yra 100 proc. tiesa. Tai stipriai primena bylą fabrikuojančio policininko darbą, kai pagautam vagiui už vieną nusikaltimą „prisiuvamos“ visos tame kaime įvykusios vagystės. Belieka sulaukti „Laiko ženklų
“ ar TSPMI, kurios Globėjų Tarybos narys yra ir Albinas Januška, išaiškinimo dėl Valstietis.lt svetainėje paviešinto fakto apie nelegalią atsistatydinusio valstybininko pirtį nacionalinio parko teritorijoje. Gali paaiškėti, kad ją ten slapta pastatė Viktoras Uspaskichas ar Rusijos FSB – kad galėtų sukompromituoti. Nelabai derėtų stebėtis, jei būtų apkaltintas net ir Vašingtonas ar Tel-Avivas. Valstybininkams juk geriau matyti.
