Dėl "lenko kortos" – skysti solidaus lenko argumentai
Mar 22nd, 2009 by Tomas Čyvas
Posted in Kitur nepublikuota, Straipsniai
No Responses to “Dėl "lenko kortos" – skysti solidaus lenko argumentai”
Kategorijos
- Balsas (114)
- Blogeriai (1)
- Čečėnijos reikalas (18)
- Intervai (12)
- kita (176)
- Kitur nepublikuota (41)
- Laisvoji banga (12)
- Lietuvos žinios (84)
- Neklasifikuota (3)
- Panorama (3)
- Patikusi mintis (80)
- Polemika (43)
- Rinkimai (24)
- Straipsniai (240)
- Terror (4)
- Visokios nesąmonės (4)
Tikrasis autorius
Ką dar paskaityti įdomaus
Archyvai
- 2016 m. liepos mėn.
- 2015 m. rugpjūčio mėn.
- 2015 m. balandžio mėn.
- 2015 m. kovo mėn.
- 2015 m. vasario mėn.
- 2015 m. sausio mėn.
- 2014 m. gruodžio mėn.
- 2014 m. spalio mėn.
- 2014 m. birželio mėn.
- 2014 m. gegužės mėn.
- 2014 m. balandžio mėn.
- 2014 m. kovo mėn.
- 2014 m. vasario mėn.
- 2014 m. sausio mėn.
- 2013 m. gruodžio mėn.
- 2013 m. lapkričio mėn.
- 2013 m. rugsėjo mėn.
- 2013 m. rugpjūčio mėn.
- 2013 m. liepos mėn.
- 2013 m. birželio mėn.
- 2013 m. gegužės mėn.
- 2013 m. balandžio mėn.
- 2013 m. kovo mėn.
- 2013 m. vasario mėn.
- 2013 m. sausio mėn.
- 2012 m. gruodžio mėn.
- 2012 m. lapkričio mėn.
- 2012 m. spalio mėn.
- 2012 m. rugsėjo mėn.
- 2012 m. rugpjūčio mėn.
- 2012 m. liepos mėn.
- 2012 m. birželio mėn.
- 2012 m. gegužės mėn.
- 2012 m. balandžio mėn.
- 2012 m. kovo mėn.
- 2012 m. vasario mėn.
- 2012 m. sausio mėn.
- 2011 m. gruodžio mėn.
- 2011 m. lapkričio mėn.
- 2011 m. spalio mėn.
- 2011 m. rugsėjo mėn.
- 2011 m. rugpjūčio mėn.
- 2011 m. liepos mėn.
- 2011 m. birželio mėn.
- 2011 m. gegužės mėn.
- 2011 m. balandžio mėn.
- 2011 m. kovo mėn.
- 2011 m. vasario mėn.
- 2011 m. sausio mėn.
- 2010 m. gruodžio mėn.
- 2010 m. lapkričio mėn.
- 2010 m. spalio mėn.
- 2010 m. rugsėjo mėn.
- 2010 m. rugpjūčio mėn.
- 2010 m. liepos mėn.
- 2010 m. birželio mėn.
- 2010 m. gegužės mėn.
- 2010 m. balandžio mėn.
- 2010 m. kovo mėn.
- 2010 m. vasario mėn.
- 2010 m. sausio mėn.
- 2009 m. gruodžio mėn.
- 2009 m. lapkričio mėn.
- 2009 m. spalio mėn.
- 2009 m. rugsėjo mėn.
- 2009 m. rugpjūčio mėn.
- 2009 m. liepos mėn.
- 2009 m. birželio mėn.
- 2009 m. gegužės mėn.
- 2009 m. balandžio mėn.
- 2009 m. kovo mėn.
- 2009 m. vasario mėn.
- 2009 m. sausio mėn.
- 2008 m. gruodžio mėn.
- 2008 m. lapkričio mėn.
- 2008 m. spalio mėn.
- 2008 m. rugsėjo mėn.
- 2008 m. rugpjūčio mėn.
- 2008 m. liepos mėn.
- 2008 m. gegužės mėn.
- 2008 m. balandžio mėn.
- 2008 m. kovo mėn.
- 2008 m. vasario mėn.
- 2008 m. sausio mėn.
vel p.Cyvui uzkliuva „dvasininkai“. Siaip jau keista matyti, kaip apzvalgininkai, atrodo, solidziai pasisakantys kitose srityse (o gal man taip tik atrodo del mano nekompetencijos tose „kitose“ srityse?), sitoki niekuti varo, kai kalba apie KT. Zemiau yra to paties p.Cyvo sarkazmo nestokojantis straipsniukas apie zmogu, kuriam nuolat kalama apie gresiancias nelaimes. Argi nuolat kalbant apie KT profano kalba, nekuriamas visuomenes akyse baubas? Pries pora savaiciu Mykolo Riomerio universitete vyko tarptautine konferencija teises interpretavimo klausimu – t.y. kaip tik p.Cyvo ir kai kuriu kitu (Dapkaus, Kuolio, Stomos etc) taip linksniuojamu „dvasininku“ klausimu. Is tribunos ilgai ir idomiai kalbejo prof.Mikelenas, vienas autoritetingiausiu Lietuvoje teisininku, perspejanciu, kad teises interpretavimas gresia peraugti i atvira ir atskira nuo istatymo leidejo teises kuryba. Teoriniai jo pamastymai buvo labai solidus (beje, tai buvo net ne prof.Mikeleno, o gerai zinomu pasaulyje teises teoretiku mintys), taciau kai reikejo pereiti prie pavyzdziu – tesugebejo prisiminti, berods, 2001 m. KT nutarima del DOSAAF, kuriame KT pasake, kad 1991 ar 1992 istatyme, kuriame kalbama apie DOSAAF turto peremima Lietuvos Respublikos jurisdikcijon, apie DOSAAF turto perejima Lietuvos Respublikos nuosavyben, taip sutapatinant perejimo jurisdikcijon ir perejimo nuosavyben savokas. Sakyciau, mazoka pastabu autoritetingai kritikai, o jei dar prisimintume, kas buvo DOSAAF, kokie jos veiklos tikslai, tai kitaip aiskinti ta „perejima jurisdikcijon“ butu visiskas „pravalas“, nors akivaizdu, kad jurisdikcijos ir nuosavybes savokos netapacios. Taigi, trumpai tiek „dvasiu“ klausimu.
P.S. – beje, ar kas nors kada nors yra girdejes p. aktualaus AT pirmininko koki nors, tegul ir menkuti savarankiska, ne padejejo parasyta ir is lapelio perskaityta pranesimuka kokioje nors mokslineje ar teiseju praktiku diskusijoje, seminare, konferencijoje? ar kas nors susimaste kada nors, kokia kai kuriu musu auksciausiu valdzios vyru, taip giriamu is aukstu tribunu, kompetencija? ar tai nebutu idomios temos apzvalgininkams, vietoje pliurpalu vien del efekto? beje, visiskai nesirengiu girti ir kai kuriu buvusiu ar esamu, visko ten yra, kas blogai – reikia atskleisti ir kritikuoti, taciau bent jau zinojimo is ju neatimsi, plataus ir labai gilaus.
Ką gi, buvo ir daugiau pavyzdžių, kurių neminėjo gerb. Mikelėnas Jūsų minimame pranešime. Vienas tokių – ypatingos skubos tvarka iškeptas išaiškinimo dėl Laikinųjų Seimo komisijų išaiškinimas, kuris visiškai atsitiktinai atsirado vienam kilniam politiniam tikslui – apsaugoti susikompromitavusią VSD vadovybę nuo parlamentinio tyrimo grėsmės. Kitas atvejis buvo, kai konstatuota, jog savivaldos rinkimai bus nekonstituciniai ir pasakymas, kad tai nieko baisaus:)
Tebūnie aš profanas, bet sveikas protas banalų marazmą padeda perprasti net ir tokiems. Ir kodėl Jums taip skaudu dėl visko, kas negero parašoma apie KT?:)
Liudvikas Narcizas Rasimavičius: Dėl susidariusios padėties
2006-11-24
Idant nesusidarytų nuomonė, jog mano išdėstytos mintys yra mėgėjiškos, oficialiai pareiškiu, kad jas šiandien diktuoja mano ilgametės ir pakankamai plačios Konstitucinės teisės studijos, specializacija šioje teisės srityje rengiant esamą Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią neturėdamas tam konstitucinių galių šiandien aiškina Lietuvos Konstitucinis Teismas, todėl turiu pagrindo tvirtinti, kad mano nuomonės reikėtų įsiklausyti tiek pat, kiek ir kitų teisininkų, nors ir dirbusių ar dirbančių Konstituciniame Teisme. Lai tai būna ir kaip vieno iš Konstitucijos autorių nuomonė.
Konstitucija nesuteikia Konstituciniam Teismui teisių jokia forma ir jokiomis priemonėms aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nesuteikia teisių savo sprendimais skelbti tokių Konstitucinių doktrinų, kurios keistų bet kurio Konstitucijos straipsnio prasmę.(Jeigu iš tikro ją reikia keisti, Konstitucinis Teismas tik gali atkreipti dėmesį į tokią būtinybę, o ji gali būti keičiama Konstitucijos keitimui nustatyta tvarka ).
Tokia nuostata išplaukia iš Konstitucijos 5 str., ribojančio Konstitucinio Teismo, kaip teismo galias ir iš 102 str., kur tos galios išvardijamos.
Konstitucija yra sukonstruota taip, kad Seimo nario teisės įgyvendinamos per vieną iš valdžios instrumentų – Seimą, kas nurodyta Konstitucijos 61 ir 67 str. Kartu Konstitucija nurodo, kad be Seimo nario teisių, Seimo narys turi galias, kas esminiai skiriasi nuo teisių. Nei Seimo narys, nei Seimo narių grupė nėra valdžia, ir jiems netaikoma Konstitucijos 5 str. nuostatos. Tai padaryta specialiai. Mat aukščiausią suverenią galią tauta vykdo per savo įgaliotinį – per demokratiškai išrinktą savo atstovą – Seimo narį. Tas tiesiogiai pasakyta Konstitucijos 4 str. Kad niekas negalėtų aiškinti kitaip, Konstitucijos 3 str. skelbia, jog niekas negali riboti tautos suvereniteto galių, taip pat ir deleguotų per Konstitucijos 4 str., būtent GALIŲ, o ne teisių. Jei kas nors, taip pat ir Konstitucinis Teismas, bet kokia forma nori pakeisti šią Konstitucijoje įtvirtiną tvarką, – ir Tauta, ir Seimo nariai, kaip Tautos atstovai, turi apginti Konstituciją ir nuo Konstitucinio Teismo. Tai išplaukia iš Konstitucijos 2, 3, 4 ,55 str. tiesiogiai. Tai išplaukia ir iš Konstitucijos 148 str., kur tokias nuostatas gali pakeisti tik Tauta . Niekas kitas.
Aukščiausia Suvereni Tautos Galia pasireiškia tuo, kad per demokratiškai išrinktus savo atstovus gali tikrinti, sužinoti ir paveikti bet ką, kas kėsinasi į demokratiją ir konstitucinę santvarką, sužinoti ir per galimybę sužinoti viską,- kontroliuoti visus institucijų veiksmus. Tai yra konstitutyvi suvereniteto sudedamoji dalis, kaip konstitutyvi demokratijos sudedamoji dalis yra parlamentinė kontrolė. Dingsta tos dalys, iš viešojo gyvenimo, dingsta ir suverenitetas ar demokratija. Taigi Seimo nario, kaip atstovaujančio Aukščiausiam Tautos suverenitetui, galios išplaukia iš jo pareigų visomis priemonėmis apginti savo įgaliotinio – Tautos sukurtą demokratinės respublikos ir jos konstitucinės santvarkos modelį. Tą jie gali daryti ir pavieniui, ir susibūrę į parlamentinius darinius. Kada tyrimu siekiama patikrinti, ar nėra kėsinamasi į demokratinę santvarką, ar nėra kėsinamasi į Tautos suverenias galias, tai sužinoti, ar kas nors valstybėje net tos pačios valstybės vardu nedirba prieš valstybę, kad ir skleidžiant dezinformaciją ar nuslepiant tiesą, – niekas, absoliučiai niekas negali sutrukdyti. Tai Tautos suvereniteto esmė. Manau, kad Konstitucinis Teismas viršijo savo galių ribas ir Konstitucinėmis doktrinomis panoro aiškinti pačią Lietuvos Konstitucijos pirmojo skirsnio esmę.
Trumpai apie specialiųjų struktūrų ir valdžios struktūrų sąveiką. Be visų kitų uždavinių, specialiosios struktūros turi nuolat teikti objektyvią informaciją aukščiausioms institucijoms. Niekas kitas, tik parlamentarai šiandien gali kontroliuoti, kad tokia informacija būtų objektyvi jau vien todėl, jog kito mechanizmo nėra. Kada tai nekontroliuojama, – informacija pasidaro netiksli, selektyvi, o neretai ir tampa dezinformacija. Aukščiausios institucijos vietoje tikros informacijos gaudamos iškreiptą daro neteisingus sprendimus. Taip dirba viso pasaulio žvalgybos per tuos, kuriuos pavyksta įfiltruoti, per žiniasklaidą, tų šalių aukščiausius pareigūnus maitinant dezinformacine koše. Kodėl Lietuvoje turėtų būti kitaip? Galėčiau pateikti pavyzdžių iš Antrojo pasaulinio karo istorijos, kada tikrąją informaciją teikiantieji pareigūnai būdavo pašalinami ir jų vietą užimdavo kiti, arba turintys menkesnę kompetenciją ar intelektą, arba tiesiog šnipai.
Kaip pilietis įžvelgiu rimtą pavojų. Seimas turi daug galimybių sutramdyti demokratijos griovėjus ir tuos, kurie siekia apriboti Tautos suverenitetui atstovaujančių galias. Jo rankose pinigų skirstymas, etatų tvirtinimas, pagaliau teismų sistemos esminis pertvarkymas. Tai kelių mėnesių darbas. Priminsiu, kad ši Konstitucija buvo parašyta per labai trumpą laiką, tad ir naujos Konstitucijos parengimas ir priėmimas, paliekant esamos I skirsnio nuostatas, – irgi dar šio Seimo rankose. Tada ši Konstitucija irgi buvo parengta labai susiskaldžiusio Atkuriamojo Seimo narių ir labai vieningai patvirtintos jos nuostatos. Pavojai vienija.
Bernardinai.lt
ne negero, bet akivaizdziai tendencingo. Man net smagu, kai zurnalistai randa „negero“ valstybines valdzios veikloje, juk yra ka rasti, atskleisti, parodyti, kam ikasti. Apmaudu, kai rasomi vejai, nesamones, tendencingai ir turint ta taip Jusu kritikuojama „politini tiksla“. Zmones prigasdinti, kad valdzioje sedi siaubunai, piktieji genijai – o juk, tiesa sakant, dazniausiai valdzioje tiesiog apgailetini, kompetencijos stokojantys menkystos, kuriuos negailint visame tikrame grazume ir deretu rodyti, nefantazuojant visokiu samokslu teoriju. Stai, kad ir garbus zmogus – prof. N.Rasimavicius. Rasinedamas apie sriti, kurioje kazko prisigaude, kazka skaite, bet sistemos galvoje neturedamas nesamones kliedi. O juk jo garbumas, ir dar profesoriaus vardas skaitancia publika uzburianciai veikia. Kaip daznai karalius nuogas – tiek valdzios, tiek jos kritiku puseje.
ai, gal ir ne profesorius Rasimavicius, gal tik advokatas praktikas, bet juk signataras 🙂 Tie teisininkai, kurie sovietskais laikais neragavo mokslu uzsienyje ir neturejo galimybes matyti toliau griezto socialistinio pozityvizmo, dar turejo galimybe persimokyti po kovo 11, tik retas kuris ta padare.
vienas is perliuku: „Konstitucija nesuteikia Konstituciniam Teismui teisių jokia forma ir jokiomis priemonėms aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nesuteikia teisių savo sprendimais skelbti tokių Konstitucinių doktrinų, kurios keistų bet kurio Konstitucijos straipsnio prasmę.“ O kas pasakys, kokia yra ta „prasme“, kurios negalima keisti? ar USA Konstitucijoje yra pasakyta, kad abortas, mirties bausme arba homoseksualu (arba net tarprasines) santuokos yra leidziamos arba draudziamos? o kaip, tokiu atveju, JAV teismai sprende bylas siais klausimais, remdamiesi valstybes ir valstiju konstitucijomis? ar kuris nors is KT kritiku yra skaite siuolaikinius filosofus nuo Gadamerio iki Darrida? ar suvokia bent tie kritikai, kas yra teksto interpretacija?
Gerbiamas jj, pasišnekėkime ramiai. Kai politinį tikslą prilaiko politikas arba net apžvalgininkas – natūralu. Kai jis pralenda KT pirmininko laikysenoje – blogiau. Nesutinkate?
zurnalistas skelbia problema, pateikia ja specialiu kampu ir samoningai tam tikru budu aiskina faktus, turedamas tam tikra politini tiksla (o del to ir, greiciausiai, asmenini suinteresuotuma), ir tai laikoma normaliu dalyku? hm, kazko nesuprantu. Apie politikus ju knekalbu – o tik apie tai, kaip yra informuojama visuomene.
Gal pakomentuosite man atskirąją Šileikio nuomonę dėl AE reikalų? Matosi, kad esate ar bent jaučiatės specialistu, o ne kokiu paviršutinišku filadelfijumi, tad prašau – auditorija po Jūsų kojomis – tikrai įdomu žinoti ką manote.
Kai žurnalistas daro reportaža arba perduoda žinią – nenormalu. Bet kai išsako poziciją autiriniame komentare – pozicija netgi reikalinga, nes kitaip neaišku kam jis rašomas. Žinia yra žinia, reportažas yra reportažas, interviu yra interviu, komentaras yra komentaras. Kiekvienam žanrui – savi reikalavimai.
Sorry – autoriniame komentare. Čia jau jūs, gerbiamasis, profaniškai įsivaizduojate žurnalistinį objektyvumą.
atskiroji nuomone – tik viena is nuomoniu. Teise yra sritis, kur visos nuomones bus gerbiamos, jei tik jas mokesi deramai pagristi – Sileikis ta padare. Is tos atskirosios nuomones daromas stebuklas – tai tik musu nepatyrimo reikalai. Skaitykime Europos Zmogaus Teisiu Teismo sprendimus – ten atskiroji nuomone yra iprastas dalykas, jose neretai pareiskiamos kardinaliai kitokios nuomones, tik is to niekas nedaro problemos ir nesako, kad EZTT prieme „politini“, o todel „niekam tikusi“ sprendima. Nelaikau as saves specialistu – esu siaip prasalaitis, kuriam kai kurie dalykai kelia maziausiai nuostaba. Nenoriu veltis i Sileikio nuomones komentavima – juk ten gincai del tyrimo metodiku pasirinkimo, argumentavimo apimties leistinumo etc. Tai labai teoriniai klausimai, del kuriu tikrai buvo, yra ir bus skirtingu ir lygiaverciu nuomoniu.
neee, gerbiamasis, pozicijos pareiskima as suprantu ne kaip „kirviu nukirsti“. Save gerbiantis „pozicijos pareiskejas“ ta savo pozicija kaip minimum privalo galeti, moketi pagristi. Jei „pozicija“ grindziama vien skystu pabezdaliojimu, tai jau minimum neverta demesio, o gal net ir nesazininga.
apskritai, jei eini i viesuma vien su „pozicija“, be jos rimto pagrindimo, tai yra pernelyg pretenzinga. Zurnalistu etikos kodeksas galioja ir „pozicijos pareiskimui“
vat as, anoniminis autosaltkalvis jj, galiu drasiai lipti ant backos, kur tik man leidziama (sudaromos salygos – stai kaip cia). Ir sakyti, kas ant seiles uzeina, jei tik niekaip istatymui nenusizengiu. Man galioja „plikos“ nuomones sakymo teise.
„Skaitykime Europos Zmogaus Teisiu Teismo sprendimus – ten atskiroji nuomone yra iprastas dalykas, jose neretai pareiskiamos kardinaliai kitokios nuomones, tik is to niekas nedaro problemos ir nesako, kad EZTT prieme “politini”, o todel “niekam tikusi” sprendima.“
Netiesa. EŽTT sprendimai esti kartais net labai kritikuojami ir kelia dideles aistras. Kai kurios jų yra pasiekusios Lietuvą. Pamenate vieno Latvijos bolševikų smogiko pergalę EŽTT iur skandalą, lydėjusį teisėjų argumentacijos logiką? Aš suprantu, kad teisininkail, kaip ir bet kuri kita profesija laiko save pačia svarbiausia, tačiau sprendimai, kurie yra privalomi vykdyti, nėra sušventinti tiek, kad nebūtų galima baksnoti pirštu į logines klaidas ir politizavimą.
Na o „pozicijai pagrįsti“ argumentus naudoti tikrai reikia ir žurnalistui. Jų apimtis vėlgi priklauso nuo žanro. Ką gali padaryti kelių dalių komentare, negali radijo penkiose minutėse arba eiliniame blogo poste iš keturių pastraipų. O žurnalistų etikos kodekso pažeidimais galite kaltinti – yra institucija. Netgi teismai. Tik žiūrėkit, kad nenutiktų, kaip diplomuotam teisininkui ir solidžios institucijos aukštam pareigūnui Dariui Jurgelevičiui, kuris apskundė teismui komentare pareikštą NUOMONĘ ir dar net apeliaciją teikė:)
Tai tuo ir skiriamės, kad Tomas Čyvas kalba savo vardu ir pavarde, o anonimas jj (kuris jaučiasi daug protingesnis) drįsta parašyti tik jj komentaruose:) Jums net etikos kodeksai negalioja. Ir net ad rem jūs dažnai kalbėti nenorite, nes aš Jums per žemas lygis. Užtat ad hominem pasilazdavoti ir pamokyti mane rašyti – puikiausiai spėjate:)
neee, EZTT kritikuojami del politiniu sprendimu, bet ne del „niekam tikusiu“ – tokios leksikos nesutiksi niekur, kur kalba save gerbiantys teisininkai ir neteisininkai. Skusti Jusu niekas nesirengia. Ir man juokingi tie politikai ir auksti valdininkai, kurie del zurnalistu gerai ar kreivai keliamu problemu bega bylinetis. Kalbeti visuomet smgu, geriau kalbetis, nei nesikalbeti, ta pasakys bet kuris psichologas ;)) tik laiko tam reikia – Jusu duona kalbeti, mano – verzles tepaluotomis rankomis sukioti :))
matote, p.Cyvai, Jusu pavarde po komentaru turi prasme, mano gi – jokios prasmes neturi. Galiu rasyti varda ir pavarde – Vaclovas Leikauskas. Ar tai kam nors idomu ir ka nors keicia? Gal jus arti isizeidimo? man tai butu per didele garbe – koks bebutu, vis Jusu demesys 🙂 Juk Jus kreipiates i publika, ne as – as esu tos anonimines publikos dalelyte.
Na tai malonu susipažinti, jei dar nebuvom pažįstami… Kažką lyg atsimenu iš mano dar ikižurnalistinių metų…. 🙂
Ir patikėkit – jokio įsižeidimo 🙂 Jautrus žmogus mano darbo irgi nepadirbtų. Mat net tuose pačiuose komentaruose apie save sužinai tiek daug naujo ir įdomaus, kad jokiam – net blogiausiam reportaže apie kitą neprifantazuotum 🙂 Dabar atleiskite, geros dienos. Turiu parašyti redakcijai, kad vaikai turėtų kefyro 🙂
na, lygiai taip pat sekmingai as galiu buti ir Marilyn Monroe :)) kazkur girdeta is studiju laiku 🙂
„Tik žiūrėkit, kad nenutiktų, kaip diplomuotam teisininkui ir solidžios institucijos aukštam pareigūnui Dariui Jurgelevičiui, kuris apskundė teismui komentare pareikštą NUOMONĘ ir dar net apeliaciją teikė:)“
keistai zmones isivaizduoja savo teise reiksti nuomone. Stai as dabar atsistosiu vidury aikstes su plakatu, kuriame parasyta – mano nuomone, ponas sio blogo autorius yra PYPT, PYPT ir dar jedrytvaimat.
Ar tai bus „nuomones pareiskimas“?
Skaiciau ta „nuomones pareiskima“ apie Jurgeleviciu. Kad ir koks jis butu komjaunuolinis subingrauza, siandien ji kaltina siaubingais dalykais, net akivaizdziu baisiausiu nusikaltimu darymu, net nuzudymu. O cia jau prasideda subtilesni dalykai. Demokratiskoje Austrijoje nepabijota konfiskuoti visa dar neisleista pardaviman, nors jau atspausdinta tiraza, zurnalui ant virselio pameginus parodyti tyciojimasi is auksto politiko ir is pirsto lauztais argumentais kaltinant ji sunkaus nusikaltimo darymu.
Zurnalistai Lietuvoje nejaucia (gal nemoka pamatyti?) ribu, tai yra visu musu beda. Teismai bijo, o ir neturi pakankamaos kompetencijos (taip pat tiesiog nemoka) surasti tinkama riba ir kirsti per ja perzengusius pirstus. Kita vertus, pamenu, kaip suede Uspaskichas Matuleviciu – cia jau mano akimis teismas nuolankiai patarnavo instrumentu.
Skaičiau ir aš. Tų nuomonių ir faktų ten buvo jūra, o ne viena. Dalyvavau teismuose ir laikausi kardinalaiai priešingos nuomonės. Parašyta buvo profesionaliai, skundas idiotiškas, o juokingiausia, kad neapskundė Seimo patvirtintų išvadų, kuriomis nuomonė remiasi:) Teisėja tikrai atroddė juokingai – valdžia ją spaudė ginti Jurgelevičiaus pasturgalį, žiniasklaida to ir telaukė. Per visą procesą siūlė gal dešimt kartų taikytis 🙂
Taigi – tokia ta tobula ir „profanams nekritikuotina“ Temidė marijos žemėje:)
teko asmeniskai kalbeti su teiseja, nagrinejusia sia byla. Niekas jos nespaude, isskyrus pati visuomenes susidomejimo fakta. Ji buvo labai aiskiai nusiteikusi, jos nuomone po bylos isnagrinejimo buvo tikrai tokia, kokia isdestyta sprendime, nors motyvu neteko skaityti. O kad siule taikytis – normalu, jos seife kokie 200 bylu, jei visi gincysis ir jai reikes rasyti pilnus sprendimus, pasikarti galima. Kur kas paprasciau stampuoti taikos sutartis:)) Bet as ne apie jurgeleviciaus ieskini ar jo profesionaluma – as apie tai, kokias ribas turi zurnalistai. Jei jurgelevicius gerai gintusi (ar pultu, kaip cia pasakyti:)), butu turejes geru sansu. Paskutinis mano prisimintas teisme isnagrinetas „perliukas“ – nuogu Mertinu nuotrauku byla. Slykstu, kaip zemai pulta. Beje, primeciau, kad teismas priteise Mertinams maziau, nei leidinys galejo uzdirbti is nuotrauku publikavimo ir taip sudare salygas tureti naudos is neteisetu veiksmu. o tai vieno is griezciausiu, dar nuo romenu laiku zinomu teises principu, aiskus pazeidimas.
Temide kritikuotina, Marijos zemeje – irgi, o gal net ypac, net politikai sau leidzia, nors jie kaip tik ir yra tie, kurie privaletu uzsiciaupti, skirtingai nei mes su Jumis cia:)). Gal dar neprisigyvenome iki tokio lygio :))
va, naujausias pavyzdys – so called zurnalistas ir teisesaugos problemu „apzvalgininkas“ Sinkevicius Delfyje raso apie Kapociaus „zudiko bendru isteisinima“. Skamba kaip apie zudymo bendru isteisinimas, ar ne? Naujienoje nieko nerasite apie isteisinimo motyvus (tespelioja publika pati), bet uztat rasite graudzia istorija, kaip liudi ir piktinasi „neteisingu nuosprendziu“ nuzudytojo artimieji. Kas tai, jei ne zurnalisto superneprofesionalumo pavyzdys? Juk net jei esi saziningas ir atidus tos rasliavos skaitytojas, beveik privalai piktintis „nedorais teisejais“.