Peržvelgus žinias apie Lietuvoje sulaikytą galimą teroristę, aišku tik viena – Valstybės saugumo departamento (VSD) antiteroristinės valdybos veiklos principai nepakito bent viena prasme. Dirbama publikai, per tą pačią žiniasklaidos grupę ir taip pat idiotiškai.
Žiniasklaidoje aprašyti Arūno Paukštės vadovaujamo padalinio „laimėjimai“ ligi šiol buvo tinkami garsiam holivudiniam filmui „Policijos akademija“. Vienarankio savanorio ilgametis ir galiausiai sėkmingas provokavimas parduoti daiktą panašų į pistoletą ir skandalingai nyki Gatajevų byla, kur vieno iš valdybos darbuotojų seksualiniai nuotykiai, kaip man subjektyviai atrodo iš visko, kas žinoma, mėginti paversti nacionalinio saugumo reikalu.
Nuo vienarankių pagyvenusių žmonių ir saugumiečių meilužėms neįtikusių tautiečių pereita prie kažko neva didesnio. Tik pradžia, jei įsigilinsime, žada ne kažką svarbaus. „Lietuvos rytas“ praneša miestui ir pasauliui, kad prieš sulaikytąją sukaupta daug medžiagos, tačiau jos pobūdis verčia gūžtelėti pečiais, kaip ir faktas, jog tokia medžiaga vėl nutekinta iš VSD.
Mergina vardu Eglė, kuriai 20 metų, pažinojo čečėnų (siaubas…), su kažkuriuo draugavo (siaubas trigubai…), turėjo Maskvos metro brėžinius ir „duomenis apie karinius mechanizmus“, kad ir ką tai reikštų. Maža to, minėtas čečėnas drįso dar ir žūti (greičiausiai būti rusų nužudytas), kai grįžo į Čečėniją. Be to ji meldėsi, mokykloje buvo nebyli, o saugumiečiai pažinojo (kas gi tuo abejotų po Gatajevų bylos?) kažkiek čečėnų, kurie pažinojo Eglę.
Pasak dienraščio, manoma, kad laikyti liežuvį už dantų tyrėjams nurodė aukšti politikai. Esą baiminamasi, kad išaiškėję faktai, jog kai kurie lietuviai yra čečėnų pagalbininkai, gali pakenkti Lietuvos ir Rusijos santykiams.
Taigi, jei panorėčiau Rusijos vizos… Esu pažįstamas su Lietuvoje gyvenančiais ir gyvenusiais čečėnais. Kai kurių Lietuvoje nebėra – jie galbūt grįžo į Tėvynę ir nežinau ar nežuvo. Duomenų apie karinius mechanizmus irgi randu internete, kur galima rasti ko nori, o ir Maskvos metro brėžiniai – prieinami. Maža to, pakankamai aktyviai dalyvavau Asociacijos „Lietuva- Ičkerija“ veikloje, o apie Rusijos veiklą Šiaurės Kaukaze ne kartą pasisakiau ne taip, kaip madinga maldaujant Medvedevą atskristi į Vilnių.
Vizą gal ir duotų, bet tik kartu su bičiulišku laišku A. Paukštei (buvusių ir esamų kolegų švelniai vadinamam „Vogeliu“), prašant atsidėkoti už gausiai iš Rusijos atsivežtą metodinę kovos su terorizmu medžiagą. Toliau – technikos reikalas. Draugai patvirtintų, kad tokių ryšių tikrai turiu, o ir kai kurių politikų mezgamiems geriems santykiams su Rusija galbūt nepadedu. „Lietuvos rytas“ aprašytų visa tai su didele antrašte ir pakalbintų porą pažįstamų sociologų bei psichologų…
Klausimai labai paprasti – kieno sprendimu ir kokiu tikslu VSD nutekino šią informaciją ir dar būtent tokiu kvailu pavidalu? Ar tokie veiksmai atsitiktinai sutampa beviltišku ir galutiniu apsikvailinimu Gatajevų byloje, eilinį kartą nosimi vagojant purvą? Kas tie politikai, kuriems atrodo, jog „lietuvių biatlonininkių“, tariamą dalyvavusių Čečėnijos karuose sapnuotojams galima įsiteikti? Pagaliau, ar patys VSD pareigūnai, draugiškai pasidalinę minėtomis žiniomis ir leidę išviešinti beveik viską, apart įtariamosios asmens kodą, kenkia ar padeda tam santykių su Rusija gerinimui? Naujajam VSD vadovui, kuris kol kas visiems įtiko tuo, kad apie jį niekas nieko nežino, yra apie ką pagalvoti bent jau informacijos apsaugos ir darbo su visuomene srityje.
Galbūt, galbūt pasirodys, kad pagauta tikra šachidė, bet kol kas, žinant tai, ką žinome – leiskite nusižiovauti. Beveik galiu lažintis, kad tiesiog tęsiasi nepigūs veltėdžių kompanijos nuotykiai.
