Generalinis prokuroras Darius Valys tikrai visai ne prie ko. Jis ne prie ko ne tik tuomet, kai kalbame apie prokuratūrų veiklas, bet ir tuomet, kai stumdomasi dėl to, kaip jį skirti ar atleisti. Po Konstitucinio Teismo (KT) verdikto aišku – pagal Konstituciją jis yra oficialus ir nepajudinamas prezidento(ės) asmeninis lėliukas ir dėl to kalti Seimo personažai, panašūs į išverstaskūrius.
Pasipiktinimai ir fobijos
„Jau bėgame registruotis į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – pajuokavo bent pora Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė šios institucijos narius rinkti visuotiniu balsavimu.
Ironijai yra pagrindo, nes dalis Seimo, kaip tai dažnai būna, be reikalo supyko ant KT, kuris šįkart, kaip ne visada būna, priėmė logišką ir sveikos nuovokos neaplenkiantį sprendimą dėl Generalinio prokuroro.
Šalia L. Graužinienės esama ir kitų pasipiktinusiųjų bei džiūgaujančiųjų. Ir visiškai akivaizdu, kad jų pykčiai bei džiaugsmai yra orientuoti į pigius, trumpalaikius galios žaidimus. Į tai – ar patinka, ar ne tas konkretus lėliukas ir jo valdytojas.
Kai Seime buvo svarstoma ar Generalinį prokurorą toliau palikti šventu prezidentūros lėliuku – atrodė, kad sapnuoju, todėl suskubau pasitikrinti ar neapgauna atmintis. Pasirodo, kad ne.
Sakoma, kad visas istorijas reikia pasakoti nuo pradžių. Tad kada ši istorija prasideda? Tikrai ne tada, kai anekdotų ir pašaipų vienu iš lyderių tapęs personažas pasirenkamas asmeniniu jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės favoritu bei esti pavadinamas generaliniu prokuroru.
Galima būtų pradėti nuo 1992 metų spalio 25 dienos, kai tauta referendumu priėmė Konstituciją, bet truputį baugu: neseniai tautos dvasinis patriarchas Vytautas Landsbergis portalui Tiesos.lt sakė, kad tautos fetišizuoti negalima, nes ji (dargi tą pačią dieną) balsavo už komunistus. Tad, pradėkim nuo kiek kitos datos, kai suklystančios tautos sprendimą ėmėsi taisyti jos išrinktieji.
Balsavimas ir argumentai
Gyveno kartą, pavyzdžiui, generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, laikinasis prezidentas, nūnai parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas Artūras Paulauskas. 2003 m. kovo 10 d. Pirmadienis. Rytinis posėdis. Seimo pirmininkas, be kita ko, sako:
„Žinoma, svarbiausias dalykas šioje sesijoje bus Konstitucijos pataisos, t.y. tos pataisos, kurios apibrėžia prokuratūros vietą valstybės institucijų sistemoje. Dvi Konstitucijos pataisos, ir mums liko antrasis, arba finalinis, balsavimas. Irgi daugelį kartų tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo valdyboje, tiek Seime kalbėta, kad turi būti aiški, iš anksto paskelbta data. Tai ši data, gerbiamieji kolegos, yra kovo 20-oji. Nė vienas Seimo narys kol kas neišleistas į komandiruotę ar kelionę, kuri apimtų kovo 20-ąją. Taigi tikimės, kad bus aktyvus dalyvavimas ir mes galėsime galutinai balsuoti ir priimti tas konstitucines pataisas.“
Jis kalba apie Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pataisas, kurios ir reglamentuoja dabartinį Generalinio prokuroro – prezidentūros asmeninio lėliuko statusą. Protokolai ir stenogramos byloja, kad jis pats balsavo už šiandienines formuluotes, tad neaišku kodėl dabar jis kalba visiškai kitaip. Dabar jam nebeatrodo, kad Generalinės prokuratūros vadovas gali būti nepriklausomas ne tik nuo Seimo, bet ir nuo proto bei sąžinės, o tik nuo švenčiausio tautos sosto. Ar tik taip nėra todėl, kad nebėra realių galimybių tą sostą bent kuriam laikui užimti?
Gėris ir blogis
Palikime ramybėje valdančiąsias „blogio jėgas“, kurios, anot visus priešus greit demaskuojančių Gedimino Grinos ir Rasos Juknevičienės veizolų, kasdien po tris kartus parduoda Lietuvą Rusijai. Pažvelkime dešiniau. Čia matome, kad konservatoriai Seime, kai buvo svarstomos KT panaikintos įstatymų pataisos, bejėgišku falcetu cypė apie eilinę pasaulio pabaigą. Girdi, jei bus pakeista dabartinė tvarka, kurią jie laiko šventa ir tobula, tai žlugs demokratija, Viktoras Uspaskichas užvaldys visus tyrimus, nutrauks prieš jį teisme vykdomą bylą ir dar gal nežinia ką padarys. Žodžiu, jie teigia, kad dabartinė tvarka yra tobulas gėris, o mėginimai ją keisti – priešų sąmokslas ir korupcija. Tiesiog blogis.
Velniai rautų, kaip keblu,… Juk gyveno tuo pat metu 2003 metų kovą – ir konservatoriai. Tada dar ne krikščionys demokratai – politiškai krikštijosi ir suvažiavimuose artistiškai melstis jie ėmė vėliau. Ir ką gi jie galvojo apie tas pataisas? Protokolai ir stenogramos byloja negailestingai – buvo iš esmės prieš. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis ir dar kai kurie jų draugai balsavo prieš dabartinę padėtį, tai yra visai priešingai nei dabar. Ir argumentai buvo normalūs.
Antai, 2003 metų Kovo 20 diena, rytinis posėdis. Jurgis Razma: „Nors paspaudžiau raudoną mygtuką, nesu kategoriškai prieš teikiamą projektą. Tačiau noriu apgailestauti, kad taip skubotai priimdamas šią pataisą Seimas nesuorganizavo išsamesnių diskusijų, kokią reikšmę mūsų teisėsaugai ir teisėtvarkai ateityje turės pasirinktas vienas ar kitas prokuratūros modelis, nes pasaulyje yra įvairių sistemų.
<…>
A.KUBILIUS: Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu atkreipti dėmesį į tai, kad KT pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pateikęs nuomonę, abejonę (labai aiškiai išsakytą abejonę) dėl tokių pasiūlymų redakcijos. Jis taip pat teigė, kad tuo metu, t.y. dar prieš praeitų metų rugsėjo mėnesį, negali detaliau komentuoti siūlomos generalinio prokuroro skyrimo procedūros, nes tuo metu KT buvo rengiama byla pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymą ištirti tą garsiąją neteisėtą buvusio prokuroro Kazio Pėdnyčios atleidimo bylą. Abejonės labai rimtų teisininkų yra išsakytos, į jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakė tik tiek: nepritarti. Ar tos abejonės buvo pagrįstos, ar ne, mes negalime sužinoti, nes toliau iš KT pirmininko, jau po bylos, kai jis turėjo galimybę atviriau kalbėti, nebuvo paprašyta papildomų išvadų. Taigi skubama keisti Konstituciją (čia jau į tai atkreipė dėmesį J.Razma, kad šis Seimas labai jau lengvabūdiškai žiūri į tas Konstitucijos pataisas), todėl iš tiesų lieka abejonių, į kurias nėra atsakyta, tų atsakymų komitetas nėra pateikęs.“
Kaip miela – siūlymai pasvarstyti, koks modelis mums tinkamas, jokios gėrio ir blogio kovos retorikos. Dabar viskas kitaip. Už šiandieninę tvarką ir neva nepakeičiamą D. Valį kryžiumi gulantys konservatoriai dabar neva tiki, kad dabartinis modelis tobulas arba pats D. Valys tiek vertingas, kad be jų viskas žlugs. Gi A. Paulauskas, kartu su savo partija, yra „išsiaiškinęs“, kad dabartinė sistema yra nesąmonė ir blogis, o ją pakeisti sutrukdžiusį KT reikia patį reformuoti.
Kitaip sakant, tie, kas balsavo už dabartinę tvarką įtvirtinantį Konstitucijos sujaukimą (čia mano nuomonė) dabar kaltina KT ir gali inicijuoti tyrimą, kodėl patys taip balsavo. Tie, kas anksčiau siūlė neskubėti prezidento (juo buvo, primenu, Rolandas Paksas) padaryti visos teisėsaugos savininku, dabar išpažįsta klaidą ir atgailauja klydę. Ir visa tai, tikriausiai, be galo nuoširdu. Įdomu, kaip tos abiejų „gėrio ir blogio“ kovos stovyklų nuomonės pasikeistų, jei prezidentu taptų nūnai tokį norą apreiškęs Artūras Zuokas, o į D. Valio vietą sėstų koks nors jo advokatas bylose už gerus darbus? Aiškus yra tik vienas dalykas – jei Seimas nori keisti Konstituciją, kurią jau kartą toje pat dalyje keitė – tegul jis tai padaro. Jokios galios jam neatimtos.
Filed under:
Straipsniai Tagged:
Generalinė prokuratūra,
Graužinienė,
konservatoriai,
Konstitucija,
Konstitucinis Teismas,
Kubilius,
Landsbergis,
Paulauskas,
Razma,
Valys 
Tags: Generalinė prokuratūra, Graužinienė, konservatoriai, Konstitucija, Konstitucinis Teismas, Kubilius, Landsbergis, Paulauskas, Razma, Valys
