Tomas Čyvas

Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu.

„Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Šioje citatoje, kaip ir visame tekste bei kontekste ne kažin kas yra ir daug aiškiau, ko jame nėra. Nėra pirmiausiai aiškumo dėl paties E. Masiulio tapatybės.

Kad jis nelaiko savęs kokiu karaliumi ir sąvoką „Mes“ turbūt vartoja ne kaip Pluralis Majestatis (karališkąją daugiskaitą, – lietuviškai), galima įtarti. Liberalas savęs gal nespėjo karūnuoti. Daugiskaita tikriausiai reiškia kalbą apie partinę kompaniją, bet čia ir prasideda visos bėdos. Partijose būna netgi vyrų ir moterų. Kai kurios labai „progresyvios“ partijos, kaip gėjų sangulavimo formalumais labai irgi suinteresuota Lietuvos socialdemokratų partija, netgi nustato rinkiminių sąrašų kvotas pagal anatomiją.

Liberalų atveju, viskas sudėtingiau. Man iš aukščiau pateiktos citatos ir politinės vizijos miglotų lozungų nėra aišku, ar E. Masiulis priskiria save vyrams ar ne? Miela būtų išsiaiškinti, ar labai pyksta ant savo tėvų, jei šie jį nešiuolaikiškai ir neskandinaviškai pozicionavo berniuku? Toliau gilintis ir klausti ar leistų ponas liberalas vadinti savo sūnų berniuku jau nepadoru. Mano iškaseniški konservatyvūs instinktai neleidžia. O juolab, kad šiais sudėtingais laikais gali būti mikliai priskirtas arba patriarchaliniams fašistams, arba pedofilams. Ne tai kad labai bijau, bet turiu ir įdomesnių užsiėmimų, nei landžioti po neva kam nors reikalingas dabartinio formato etikų komisijas bei panašius užkaborius. Tad tiesiog klausiu E. Masiulio – jis save vyrams priskiria ar ne? Viešas asmuo – turime teisę žinoti.

Jei pereinant prie bent kiek įdomesnės ir reikšmingesnės tematikos, negu egzotinius seksualinius žaidimus mėgstančiųjų teisinis apipavidalinimas, tai sveikinu liberalus. Jie iš buvusios valdžios narių perėję opozicijon pasveiko, kaip jie tai supranta, ir kaip Lietuvoje įprasta, pirmieji. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai dar vis reaklimatizuojasi, o liberalieji prielipos jau suprato, kad reikia kelti menkaprasmius, bet pastebimus triukšmus.

Kalbėti apie energetikas ir, būnant opozicijoje, neturint priėjimų prie sprendimų bei litų – sunkiau. O štai atkreipti į save dėmesį antrojo galo formalumų garsiais aptarimais, kurie aiškiai į niekur neatves, kas kita.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, kurios šeima pripažįsta tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. Tik lyčių skirstymas niekur nedingo. Jei liberalų vadas, nežinia ar priskiriąs save kokia lyčiai, nepastebėjo, pati Konstitucija žmones į lytis skirsto. 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Tad nepriskirdamas savęs jokiai lyčiai ponas liberalas nesusikalba ne tik su veidrodžiu, bet ir su Konstitucija. Lytys, kad ir kaip kam būtų gaila, yra. Tik susirasti reikia ir susigaudyti.

Tags: gėjai, Konstitucija, Masiulis, santuokos