Tomas Čyvas
Mus lyg ir kažkas užpuolė. Šalies vadovas su savo išmintingais patarėjais pasikvietė pagalbon Valstybės gynimo tarybą (toliau – VGT), kuri, pagal Konstitucijos 140 str. 1 d., tik “svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.“ Tikras patriotas turėjo sunerimti. Gal Gudijos pasienyje telkiamos Lukašenkos okupantų ordos? Gal jau laikas Irako, Kosovo ir Afganistano misijose apšaudytus Tėvynės gynėjus pašaukti į svarbų šaliai mūšį?
Jeigu ne, tai gal rytoj – vietoje žinių laidų klausysimės klasikinės muzikos? Gal prieš akis išvysime naują beviltišką agonijoje besiblaškančių politinių atgyvenų cirką, vadinamą GKČP? Ačiū Dievui – karų ir perversmų organizavimui mūsų “valstybininkai” yra per bailūs ir kaip potencialūs diktatoriai kiek juokingi.. Raidžių derinys kitoks.
Šalies vadovo patarėjai ir apžvalgininkai – “vastybininkai” – nuramino. VGT tesvarstys Seimo patvirtintas NSGK išvadas. Seimas, reikia suprasti, yra ta grėsmė, nuo kurios besigindamas Ekscelencija su draugais turi pasitarti. Keista tik viena – bet kurį iš ten turinčių ir galinčių dalyvauti personažų jis galėjo ir gali pašnekinti bet kada. Į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Nežinia, ar besiginant nuo tautos išrinktų atstovų kėslų nebus kreiptasi į NATO sąjungininkus. Gal bus prašoma pritaikyti trečiąjį aljanso sutarties straipsnį ir apginti Marijos žemės valstybininkus nuo okupanto ir agresoriaus – Seimo?
Kas toliau? Kaip ta VGT susijusi su Seimo pasiūlymu Arvydui Pociui kreiptis į Darbo biržą arba į gausius draugus “valstybininkus” ieškant naujų veiklos dirvonų? Seimo išvados nėra gynybos klausimas. Jokios grėsmės valstybei jos nekelia ir jokių okupantų divizijų nesišaukia. Atvirkščiai – VGT kompetenciją mėginama išplėsti, sunkiai sutariant su Konstitucija. O gal ne? Gal tai vėl tik prielaidos ir emocijos? Taigi VGT:
1) svarsto užsienio ir vidaus politikos nuostatas, garantuojančias Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei teritorijos vientisumą;
2) svarsto pagrindinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos ir gynybos principus bei kryptis;
3) svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas dėl tarptautinių sutarčių bei susitarimų gynybos ir kitais kariniais klausimais sudarymo, pasirašymo ir ratifikavimo;
4) koordinuoja valstybės valdymo institucijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklą;
5) svarsto pagrindines valstybės parengimo mobilizacijai nuostatas;
6) svarsto rekomendacijas dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietų ir teritorinių manevravimo ribų, ginkluotųjų pajėgų padalinių perkėlimo į kitas dislokavimo vietas taikos metu;
7) svarsto Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės pateikiamas išvadas ir rekomendacijas;
8) nustato strategines krizių valdymo gaires;
9) svarsto kitus valstybės gynimo klausimus;
10) svarsto ir teikia pasiūlymus dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo.
2. Kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, taip pat ginkluoto užpuolimo atveju Valstybės gynimo taryba svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas:
1) dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos organizavimo;
2) dėl karo padėties;
3) dėl mobilizacijos.
Nė vieno žodžio apie personalijas, Seimo kompetencijos ribojimo galias. Ar A. Pocius yra „krizės valdymo gairė“ arba gal „kitas valstybės gynimo klausimas“? Paklausti apie tai teisės ekspertai tik trauko pečiais ir žegnojasi, nes neturi atitinkamos prabos grandinių ir amuletų.
Į juos užtat pretenduoja VSD vadovas, pasiūlęs VGT sudaryti specialią darbo grupę Seimo išvadoms apsvarstyti. Ši antikonstitucinė iniciatyva yra vertintina kaip kurstymas uzurpuoti valdžią, nes parlamentinis svarbių valstybės klausimų tyrimas yra išimtinė konstitucinė Seimo kompetencija. VGT tėra patariamoji Prezidento institucija, neturinti analogiškų parlamentiniam tyrimui įgaliojimų. Juo labiau niekas nesuteikė jai teisės persvarstyti, neigti, kvestionuoti parlamentinio tyrimo išvadų, nes tai prilygtų Seimo konstitucinių įgaliojimų užgrobimui. VGT gali tik patarti (nors dėl minėtų kompetencijos ir sudėties trūkumų abejotina, ar ji yra tam tinkama institucija), kaip Prezidentas galėtų apiforminti Seimo išvadas. Patarti, beje, gali ir patarėjai, ir rinkėjai, ir sveikas protas. Kitu atveju, visai sveika būtų pagalvoti ir apie apkaltos procesą, vien tik už mėginimą, pasitelkus pagalbininkus iš jėgos struktūrų, ignoruoti teisėtai išrinktos tautos atstovybės nuomonę.
Bernardinai.lt
