Imantas Melianas
Gyvenime būna smagių dalykų. Labai linksma, kai nenuvilia ir tavo įtarimus patvirtina oponentas. Visada įtariau, jog skandalo aplink Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir jo sunaikinimą metu atsiskleidė visas intelektinis bei politologinis „valstybininkų“ menkumas.
Dar kartą tai patvirtino prieš kurį laiką „Bernardinai.lt“ pasirodęs Aloyzo Sakalo straipsnis. Net nepavadinčiau straipsniu, nes tai kas parašyta – panašiau į skelbimą arba pamfletą.
Na bet ne žanras svarbu. Rašinėlio esmė – jo pabaigoje paskelbta malda. Jei Irano mulos rytais prašo sunaikinti Ameriką, tai europarlamentaro prašymas aukščiausiajam – kuklesnis: apsaugoti profesorių, o gal ir visą pasaulį nuo vieno politikos apžvalgininko – Tomo Čyvo. Pastarasis pristatytas kaip labai galingas „Latvių gatvės“ šnipas ir mistinio politologų (?) klano vadeiva. Klano, sudaryto skriausti prieš visą Lietuvą apsijuokusiam ir savo nerišliuose meluose susipainiojusiam, „amžinai laikinajam“ VSD direktoriui Arvydui Pociui.
T. Čyvo kaltės: 1. Nepaskambino premjerui ir nepaklausė, ar buvo naudingos A. Pociaus pažymos; 2. Nepašlovino KGB rezervisto už tariamą V. Uspaskicho išvijimą.
Nežinau T. Čyvo motyvų, bet jo vietoje telefono nekankinčiau ir aš. Ką čia beskambinsi, kai visi mato ir supranta – kiek ir kaip galėjo būti naudingi A. Pociaus patarimai „Crown Plazza“ ir „Alitos“ istorijose. Konstitucijos dvasia – ir ta paragavo šampano. Patarė ar nepatarė – nesvarbu. Tauta didžiuojasi nauda ir laukia dividendų. Gal profesorius galėtų išduoti jų mokėjimo datas?
Antruoju atveju norėtųsi ponui A. Sakalui padėkoti. Ne kasdien profesoriai padeda taip fundamentaliai įsitikinti, kad ožys nėra garvežys. Jau prieš kelias savaites, kai visuomenė susipažino su paviešinta VSD medžiaga, tapo aišku, kad A. Pociaus kova prieš Viktorą Uspaskichą – pasaka. Daug kas ir dar anksčiau pastebėjo keistą sutapimą – „svarščiko“ bylą KGB rezervistas liovėsi marinuoti tik tuomet, kai postą prarado Artūras Paulauskas. Nesvarbu, kad daugelį kartų į jį apeliavo „kurmiais“ išvadinti pareigūnai. Ponas profesorius toliau kartoja tai, apie ką ir „Komjaunimo tiesos“ tradicijų tęsėjas, ir net pats A. Pocius jau pritilo. Pavydėtinas atkaklumas ir atvirumas. Matyt – „valstybininkų“ apkaba tuščia tiek, kad tinka net seni anekdotai.
Pagaliau, jei tikrai egzistuoja T. Čyvo klanas (nepatogu manyti, jog profesorius šneka „vėjus“), būtų smalsu žinoti daugiau: kas tas finansinis rėmėjas (klanai tokius tiesiog privalo turėti), kuris drįso susikauti su „Dujotekanos“ išpopintų, Raimundo Lopatos sertifikuotų, „valstybininkų“ išpraktikuotų „Gazpromo“ etatinių „rusofobų“ kompanija?
Galiausiai taip ir nesupratau, nuo ko būtent profesorius A. Sakalas gynė profesorę Vandą Zaborskaitę. Sovietinių represijų priminimas ir drąsos deklaracijos atrodo kiek komiškai, kai kalbama apie diskusijas Lietuvos spaudoje 2007 metais. Niekas čia lyg niekam negrasino, o nelabai ir galėtų.
Įdomus A. Sakalo straipsnyje tik teiginys apie šalies specialiąją tarnybą sugriovusius paslaptinguosius komjaunuolius. Sunku suprasti – apie ką kalba. T. Čyvas, kiek žinau, komjaunuoliu niekada nebuvo apskritai.
Tokiu būdu iš buvusių KGB darbuotojų aplinkos skleidžiamas šmeižtas. A. Sakalas, nemažai su jais bendravęs, bus bene „pakibęs“? Dar blogiau atrodo bandymai supiršti tam visiškai jokio polinkio nerodančius žmones. Tai jau „bulvarščinos“ lygis.
Tuos neįtikusius A. Pocui darbuotojus „kurmiais“ išvadino „Lietuvos rytas“, nors niekas neįrodė, kad kurmiai yra jie, o ne pats A. Pocius su savo statytiniais. Aiškėja, jog niekas iš konservatorių vadovybės jų asmeniškai iki skandalo net nepažinojo. Ir Vytauto Damulio skambutis J. Razmai buvo vienintelis – anksčiau jie nebuvo bendravę.
Labai simptomiškas yra bolševikų dainiaus Demjano Biedno paminėjimas europarlamentaro straipsnio pradžioje. Matyt, net posėdžiaujant Europos Parlamente, niekaip nepavyksta atsikratyti to, kas tikrai širdžiai artima ir miela – komunistinės „literatūros klasikų“ paveldo. Kitame profesoriaus opuse galime sulaukti citatų ir iš, pavyzdžiui, Suleimano Stalskio veikalų.
Bernardinai.lt
