Tomas Čyvas

Seimas, kurį kolega Vladimiras Laučius jau diagnozavo prisiuosčius Talibano dvasios, uždraudė televizijos laidas ir literatūrą , kuri „demonstruoja paranormalius reiškinius, sudarančius šių reiškinių tikrumo įspūdį“. Kiek papildysiu Vladimirą, kuris nepelnytai įvardijo tik vienus iš ideologinio fronto karių, liejančių sūrų prakaitą kovoje prieš paranormalumą bei paleistuvystę – talibus. Nepelnytai nuskriausti kiti, kuriuos paminėsiu žemiau.

Pradžiai aš tik norėčiau pasiteirauti – ar galima bus vaikui leisti žiūrėti Harį Poterį, Pelenę, Žiedų valdovą, Batuotą katiną, Alavinį kareivėlį, Mikę Pūkuotuką ir mokslinę ar nemokslinę fantastiką?

Nežinau, kaip dėl Talibano dvasios, bet bolševikų vado Vladimiro Lenino nuomone, fantastika ir beletristika apskritai irgi buvo kenksminga, nes atitraukdavo dėmesį švento visuotinio tikslo – pasaulinės proletariato revoliucijos. Tiesa, pasakas bolševikai irgi kūrė. Apie Ereliuką, Berniuką kibaldžiuką ir net Raudonąją kepuraitę. Tik jai turėjo padėti pionierius Petia Ivanovas. Ir fantastiką kūrė, kurioje veikė, pvz., pionierė ir pirmūnė (kaip ir Iljičius neva buvo) Alisa Selezniova. Gal ir lietuviškieji cenzoriai panorės pademonstruoti kūrybiškumą. Įdomu – kas turėtų padėti Mikei Pūkuotukui, kai jis paklius į bėdą, šalia Knysliuko? Jaunųjų konservatorių lygos aktyvistas, skautas, bažnyčios klapčiukas, ar basasis vienuolis?

Tiesa, Lietuva šitame idiotiškame cenzūros siekyje yra ne vieniša. Demokratijos lopšys – Britanija – irgi uždraudė (gal jau nebedraudžia?) pasaką apie tris paršiukus, nes tai esą įžeistų kiaulienos nevalgančius musulmonus. Tikslai ir vėl kilnūs – apsaugoti visuomenę nuo įžeidimų, tikslo pametimo, visokios ten dezorientacijos. O ką daryti, jei transliacijos iš Seimo posėdžių neretai atrodo taip, kad imi ir suabejoji vykstančių dalykų realumu? Naktimis reformuoti mokesčius – normalu ar paranormalu? Klijuoti lipdukus, draudžiančius filmuoti tualetuose, o paskui juos nulupti – neverta mokslininko komentaro? Bent jau psichologo, kuris pakomentuotų persekiojimo maniją – tikrai. Prezidentas, pasirašantis įstatymą (pvz., dėl) LEO LT, kuris jam nepatinka, ir iškart dėl to parodomai „pravirkstantis” – irgi vertas kompetentingų „mokslo gumbų“ simpoziumo.

Yra žinoma, kad, kovojama su paranormalumu buvo ir ligi šiol. Buvusių bendradarbių teigimu, be atskiro įstatymo tatai darė tokia buvusi Valstybės saugumo departamento pažiba, kaip Ričardas Rupkus. Persona garsi ištisų padalinių, kuriems vadovavo, sužlugdymu, aplenkė Seimą įžvalgumu. Dar prieš išlydymas į karininkišką pensiją, šis ponas esą išsiuntinėjo kolegoms į teritorinius padalinius aplinkraštį, kuriame ragino vykdyti egzorcistų stebėseną. Daugelio manymu, šėtono išvarytojus jis supainiojo su ekstrasensais, tačiau pati kryptis – teisinga. Nėr čia nemoksliškai elgtis. Kiek ten ko pavyko ar nepavyko susekti – valstybės paslaptis. Nuo dabar toks entuziazmas nebeturės būti įslaptintas – bus galima darbuotis viešai.

Argumentai, kaip minėjau, visada kilnūs. Ir talibų, ir Irano mulų, ir bolševikų, ir politiškai korektiškų tolerastų, kuriems suporuoti princas ir princesė simbolizuoja  gėjų ideologinę priespaudą, o galvų drakonui nukapojimas – smurto propagandą. Daug, ponai, pasaulyje smurto, aistros, konfliktų ir paties gyvenimo. Jį uždraudus, žalingas poveikis išnyktų savaime ir visiems laikams. Tai būtų kur kas efektyviau, nei draustinų televizijos laidų ir knygų sąrašai.