O kodėl, vardan Volodios čekisto vizito, išvis nenutraukus diplomatinių santykių su Gruzija? Gal pasisiūlome – už dvigubai pigesnes dujas ir „Družbos“ naftotiekį – pripažįstame Abchaziją ir Petų Osetiją. Tada, galbūt, Vilniuje sulauksime dar dviejų nepriklausomų ir draugiškų valstybių vadovų?
Ar tuomet pagrindiniai diplomatiniai Lietuvos siekiai būtų įgyvendinti? Jei taip – delsti nedera. Juk reikia demonstruoti ryžtą ir viską daryti atvirkščiai nei Adamkus ir Amerika, tuomet bus gerai.
O tam, kad pasiektume kokių nors dar didingesnių tikslų šia kryptimi, reiktų vėl pakeisti užsienio reikalų ministerį. Algirdas Paleckis, manau, tiktų į šios valties bocmanus. Na, o jei Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai įžūliai sabotuotų ir torpeduotų tokį susitarimą, tai galima poną Algirdą bent jau įdarbinti patarėju Rusijos reikalams prezidentūroje.
Juk visa tai taip populiaru, taip pragmatiška, taip lengva. Čia jums ne įstatymų leidybos iniciatyvomis grįsti savo nurodymus arba kokiasžvalgybas reformuoti…
Vajaj kokia nelaimė, nebus mūsų Prezidento kažkurioje Kaukazo valstybėje. Tai gal į visas iš eilės važiuojam pradedant Azebaidžanu ir baigiant Kirgizija su naująja valdžia ko tais pasveikint. Gal Prezidentė turi Lietuviai svarbių klausimų ir darbų, negu laklstyti per Europa, pas pasaulyje kontraversiškai laikoma žmogu. Kokia iš to ekonominė nauda? Gal Borjomi užsuks, nebėda pirks daugiau gimtojo mineralinio, ar vynų mums čia trūksta? Todėl kas sakys kad paminti idealai, tai tik bus Adamkaus stagnacijos palikimas, ir jo anekdotas „demokratijos ekportas“ į kitas šalis to geriausias pavyzdys. Pagaliau supratome, kad su nabagais mums nepakeliui. Tegu jais rupinasi Turkija ir Armėnija, o mes bukime benk kiek išdidesni. Būsimoji Lenkijos valdžia, atvykstanti A. Merkel, A. Lukasenka, štai mūsų patneriai su kurias reikia palaikyti šiltus ir ekonomija grįstus ryšius.
O pagal kokį kriterijų gruzinai yra nabagai? 🙂
martynas net nesidomi – kiek Lietuva investuoja į Pietų Kaukazą, jam nerūpi net babkės.