Feed on
Posts
Comments

 

„Darbo grupė spręs Rolando Pakso likimą„, „Rolando Pakso sugrįžimas“, „Rolandas Paksas laimėjo„, „Rolandas Paksas pralaimėjo“ ir t. t. Bus ar nebus leista jam balotiruotis, turi jis atsiprašyti ar neturi – mirtinai išūžusios ausis frazės. Tiek paties personažo šalininkų, tiek priešininkų argumentacijos logiką lemia ne rūpestis valstybės teisine sistema ir politine sveikata.

Mūsų dvasia

Lietuvos Konstitucijos šamanai iš Konstitucinio Teismo (KT) pastaraisiais metais tiek savo, tiek juos įtraukti žūtbūt siekusių politikų ir interesų grupių iniciatyva atpigino šiaip jau visiškai normalią ir įprastą Vakarų teisės tradicijoje sąvoką – spirit of the law (įstatymo dvasia).

Savo ankstesnio „išaiškinimo išaiškinimu„ KT prieš kelerius metus, vienos įtakingos kompanijos užsakymu, bandė sutrukdyti Seimui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą ir ženkliai prisidėjo prie to, kad šiandien ši institucija toliau dirba prieš visuomenės ir valstybės interesus.

Savo „pusiau nėštumo“ konstatavimu, pasakant, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet rinkimai bus teisėti net jo nepataisius, – paliko politikams galimybę keletą metų kvailioti ir nieko iš esmės nepakeisti, bet sukelti beprasmę painiavą. Apie KT sprendimų (tiksliau, beprasmiškų demagoginių tiradų) „naudą“ pensijų mažinimo srityje geriau išvis nieko nebesakyti. Teisėkūros srityje KT pats daugybę kartų rodė pavyzdį politikams, ir šie pamoką išmoko. Vytauto Greičiaus (ne)atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, kadencijai pasibaigus, komedija ir cirkas su dviejų parlamento narių apkalta tai tik iš dalies iliustruoja.

Šamanų su mantijomis, grandinėmis ir amuletais sudėtis keitėsi, tradicijos – ne. Tyčia iki galo neatsakęs į visus klausimus dėl neteisėtų prezidento Valdo Adamkaus ir jo patarėjų veiksmų, apdovanojant ordinu KGB generolą, KT pademonstravo, kad tebėra pasiryžęs būti politiniu stogu ar vėzdu – pagal poreikį ir užsakymą. Aiškinti labai išsamiai, dedant po Konstitucijos straipsnio kablelį ir rašant „bet…„, tapo įprasta, kaip ir lakoniškai atkirsti, kad apie tą ar kitą dalyką nieko neparašyta. Pagal poreikį ir užsakymą. Tad mūsų dvasia darėsi vis labiau panaši į vaiduoklį.

Dvasių nesusikalbėjimas

Kaip minėjau, įstatymų dvasia nėra Egidijaus Kūrio išgalvotas dalykas, kaip bando įrodyti Valentinas Mazuronis. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kad ir ką sakytų nušalintojo prezidento šalininkai, pats pasirėmė būtent Europos žmogaus teisių konvencijos dvasia, kai nutarė nekreipti dėmesio į tai, jog R.Pakso skundas buvo pateiktas pavėluotai. Bet čia apie dvasias nieko nenorintys girdėti “Tvarkos ir teisingumo„ kalbėtojai problemų neįžiūri. Konvencijos dvasią EŽTT, kurį labiausiai euroskeptiška Seimo frakcija taip pamilo, išvis pasitelkia gan dažnai. Kaip minėjau – nieko keisto.

Bėda ta, kad šįkart Lietuvos ir EŽTT teisėjų išsikviestos dvasios nesusikalbėjo. Tai nebuvo netikėta, nes Lietuva dvasią išsikvietė strimgalviais, kalbino nervingai – siekdama konkretaus, vienam asmeniui skirto politinio tikslo, ir pasistengė nustebinti Europą užmojo radikalumu. Konstitucijos keisti nebuvo laiko, rinkimai artėjo, R.Paksas buvo tas absoliutus blogis, kurio nebeturėjo saugoti nei įstatymai, nei Konstitucija, tad paskubomis buvo iškeptas sprendimas, kuris vis dėlto paliko keletą neaiškumų, verčiančių pasikrapštyti pakaušį. Buvo pasakyta, kad tas, kuris sulaužė priesaiką, daugiau prisiekti negali. Ne iki galo aišku, ar gali jis, pavyzdžiui, užsiverbuoti į kariuomenę ir prisiekti ten. Bet dėl tokių ir panašių niekučių niekas galvos nesuko. Tuometinės apkaltos dalyviai ir jų įpėdiniai Seime, teisės citadelėse ir kitur nesuko sau galvos, kaip iki galo sutvarkyti apkaltos procedūras ir civilizuotai sureguliuoti šį nemalonų procesą. R.Pakso nebebuvo, drakonas mirė, šventė atėjo, demokratija ir Konstitucija triumfavo, Tėvynė nebebuvo pavojuje ir, tikėta, kad viskas bus gerai. Gerai nebuvo.

Jokios pažangos

Jokios pažangos, kaip rodo pats prasidėjusių diskusijų turinys, nepadaryta. Jokios kartelės aukščiau nepakilo, kaip buvo deklaruojama. Dabar darbo grupes kurti, ietis ir šakes laužyti, vėl spjaudytis ir muštis provokuojantis EŽTT sprendimas nebuvo netikėtas. Netgi labai lengvai numanomas, ir jo data žinoma. Ir apnuogino jis vėl tą patį – įstatymus ir net Konstituciją vėl planuojama ir siūloma keisti taip, kad būtų padėta ar pakenkta R.Paksui, kaip tokiam.

Nė vienai iš šalių nė motais, kad kalbama apie valstybės sandaros, Konstitucijos, teisinius pagrindus. Dar kvailiau, kai imama, net nepradėjus svarstyti įstatymų pakeitimų, reikalauti, kad R.Paksas atsiprašytų ir vėl, po visko, kas valstybėje nutiko per laikotarpį nuo apkaltos, drėgnomis akimis postringauti apie moralines karteles bei valstybės išdavimą. Tai nepanašu net į pagirias, tai jau daugiadienės, kai visi kalba, niekas nesiklauso, degtinė ir pinigai baigiasi, tad belieka dar jų pasiskolinti ir pragerti. Ne sprendimais, o pranešimais spaudai dabar nusprendęs dirbti KT prie šio užsitęsusio baliaus prisidėjo sakydamas, kad nieko nepasakys. Devynių kerėtojų doktrina paskelbta šventesne už Konstituciją.

Virš viso triukšmo parimusi aukštybėse sėdi ryžtingoji ir populiarioji Prezidentė, ką tik savo retorika atkartojusi visus R.Pakso lozungus apie oligarchiją ir klanus. Savo nuomonę dėl EŽTT antausio mūsų konstituciniams fokstrotams ji gal ir turi, bet jos kol kas nesakys. Mat dar nepaaiškėjo, kurią iš kvailų pozicijų palaikyti bus populiariau.

Pozicijos išties deklaruojamos įspūdingos. R.Paksas demonstruoja toliau nematąs nieko blogo pilietybių pardavinėjime finansiniams rėmėjams vien todėl, kad panašiai darė ir Valdas Adamkus. Jo šalininkų nuomone, balotiruotis jam turi būti leista skubiai. Priešininkai neslepia padarysią viską, kad sprendimo įgyvendinimo procesas būtų kuo labiau vilkinamas ir jo rezultatas būtų būtinai neparankus R.Paksui – neva dėl to, kad jis neatsiprašo. Kai pusiau juokais vienam Seimo nariui pasiūliau tą normą dėl priesaikos laužytojų bausmės trukmės patikėti referendumui ar plebiscitui, išgirdau seną gerą “valstybininkų„ ar kokios kitos elitinės grupuotės atliekamą melodiją: tauta kvaila ir populistai apgaus “runkelius„. Pastarieji laikomi protingais, veiksniais ir atsakingais tik tada, kai iš jų norima išreikalauti mokesčius, o dėl kitko jų skirstytojai išsiaiškins patys. Su dvasiomis ar be jų.

Šaltinis: Lietuvos žinios


Filed under: Lietuvos žinios, Straipsniai Tagged: Konstitucinis Teismas, Mazuronis, Paksas, Strasbūras

Tags: , , ,

 

Prezidentę Dalią Grybauskaitę „Balsas.lt“ skaitytojai išrinko metų žmogumi.

Antroje vietoje liko krepšininkas Linas Kleiza ir visiškai aišku – kodėl. Juk D. Grybauskaitė dar ir garsi tritaškininkė, gebėjusi juos mėtyti, kai jų net linija nebuvo nupiešta, o Kleiza vargu ar kada parisipažino, jog buvo prezidentu.

Taigi, sveikinu nugalėtoją ir skiriu savo kolegų muzikinį kūrinį, padainuotą korporatyviniame vakarėlyje.


Filed under: Patikusi mintis Tagged: Grybauskaitė, Kleiza, krepšinis, metų žmogus, sveikinimas, tritaškiai

Tags: , , , , ,

 

Chebra paklausė – kokie tinklaraščiai labiausiai patinka? Klausimas sunkus, nes jų tiek daug, o manęs tiek mažai… Visgi – kelis išskiriu. Skonis mano, kaip ir muzikoje, čia gana eklektiškas – prašau dovanoti.

Pasaulis pagal Tomą, kurį prezentuoja bendravartis ir kolega Viluckas man reiškia pavydėtinai nuoseklią pasaulėžiūrą ir tikrumą, kurio taip reta falšo ir postmodernaus jovalo gadynėje.

Dar vienas, reklamos kaip ir nereikalingas – Uagadugu. Ne viskas ir ne visada atrodo teisinga, bet pirmas ir vienintelis blyksnis žiniasklaidoje labai reikalingo dalyko: sveiko pokalbio apie tai, kaip tą patį dalyką parodo, papasakoja ir aprašo skirtingos medijos. Šito Lietuvoje visi vengia arba nemoka.

Simpatiškai atrodo kreivomis plokštumomis realius įvykius apibūdinantis Zbygniewas Piwacijus. Net ir profilio nuotraukoje besipuikuojantis „Obuša“ yra vertas dėmesio. Kažkas kažkada iškėlė klausimą – kam dirba Piwacijus? Jis greitai patikslino, kad SWEDBANKUI. Kadangi ir man dažnai tokį klausimą kai kas kelia, tai seku kolegos pavyzdžiu: dirbu SEB kontorai ir dirbsiu jai iki būsto paskolos išsimokėjimo.

Absoliučiai negalėdamas pakęsti „komsamolkos“, kuri man, senam vilniečiui, atėmė malonumą net sirgti už Vilniaus „Statybą“, randu tik vieną priežastį ją pavartyti. Tai piktas ir sarkastiškas, bet gal būtent dėl to ir nekvanktelėjęs (kol kas) Andrius Užkalnis. Bet geriau varyti pas jį į blogą ir, vadovaujantis prapiesoriaus Preobraženskio rekomendacijomis, išvengti prievolės prieš valgį skaityti sovietinius laikraščius.

O jau Artūras Račas tai suvisam nepakeičiamas, kai nori sužinoti Kremliaus nuomonę apie tarptautinius reikalus bei patirti, kodėl ji teisinga. Tada, kai nori paskanauti vėmalų ant katalikų bažnyčios – irgi. O jau išvis tobulai ponas tinka, kai nori palaižyti sūrių krokodilo ašarų apie tai, kaip blogai ir neetiškai viską aplink daro kiti žurnalistai, išskyrus jo vadovaujamą „beneesą“ ir jį patį. Daugiau informacijos – pipedija.com.

Čia pat ir ponas Rokiškis, kuris ir iliustruoja, kiek daug gali jų būti, tų blogerių. Senas, blogas, kitoks blogas, pradinis puslapis… meška galvą nusisuks. Man paprasčiausia ir tinkamiausia nuoroda atrodo šita. Visi, kas yra silpnų nervų ir turi nekatalikišką, bet ateistiškai davatkišką nuomonę apie etiką, gali eiti atgal pas A. Račą. Čia aplinka kitokia.

Yra dar toks Didžkukulis, kuriam vis norisi įkišti pagalį į „holokausto industrijos“ ratą. Bėda, kad normalių sąjungininkų šioje kovoje jis neturi – nemokšos stankerai ir jų straipsnius kažinkaip praleidžiantys bei dar „pagerinantys“ redaktoriai jam visiškai nepadeda. Žmogus labai jau didis patriotas, o ar lietuvis – niekas nežino. Žinoma tik tiek, kad pritarė malonės pilnajai Daliai, kai ši neleido vieno lietuvio į olimpines žaidynes – su amerikone čiuožti. Tad gal ir lietuvis…. Tik dar nepareiškė nuomonės apie penkiakovininkę, kuri ir be amerikono už rusus sportuos.

Yra dar tokis commonsense. Tinklaraštis tikrai turiningas ir įdomus, o dar ir lojalus svarbiam verslininkui Benui. Taip pat labai įtarus – jam atrodo, kad kad noriu iš Lietuvos išvaryti amžinai iš vargo ir nuostolių gyvenančius verslininkus, kurie, pasirodo, kuria darbo vietas, kad visi turėtų darbo, o ne tam, kad tiesiog gautų pelną.

Yra dar pakankamas kiekis tiesiog psichų ir socialinių bei politinių manjakų, kuriuos po truputį talpinu į savo „pamišėlių narvą“ dešinėjė pusėje.

Tags: , , , ,

 

Kadangi draugas Algirdas Paleckis, artėjant Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui, nusprendė žūtbūt įrodyti, kad mes tada šaudėm patys į save, priminsiu ir aš keletą senienų.

Pirmiausia – nuo praėjusių rinkimų internete besivoliojantis vaizdo klipas:

 

Antra: A. Paleckis, aiškindamas, kad šaudė būtent “landsbergistai” ir Amerikos šnipai, remiasi vieno iš nuteistų nusikaltėlių – Juozo Kuolelio – insinuacijomis, kurias atmetė visų lygių teismai Lietuvoje ir Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre. Štai iškarpėlė iš teismo medžiagos:

“Teismas išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Ji tapo Tautų Sąjungos nare, dalyvavo svarbiose daugiašalėse sutartyse, sudarė dvišales sutartis su daugeliu valstybių, tame tarpe su Rusija, vėliau TSRS.

Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės likimas buvo nulemtas Tarybų Sąjungos ir Vokietijos sutartimis, kurios žinomos kaip Molotovo-Ribentropo paktas. Šių susitarimų pagrindu 1939 metais į Lietuvą buvo įvesti TSRS kariuomenės daliniai. 1940 m. birželio mėn. 15 d. TSRS, įvesdama gausius papildomus kariuomenės dalinius, okupavo Lietuvą, o 1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d. inkorporavo ją į TSRS sudėtį. Šis TSRS įstatymas (1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d.) buvo vienašalis aneksijos aktas. Lietuvių tauta negalėjo pareikšti savo valios. Liaudies Seimo rinkimai buvo neteisėti ir nedemokratiški, taip sukurtas Liaudies Seimas neturėjo konstitucinių įgaliojimų “prašytis” į Tarybų Sąjungą. Todėl nemaža dalis pasaulio valstybių nepripažino Lietuvos aneksijos.

1990 m. kovo mėn. 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba remdamasi nekintančiu tautos apsisprendimu būti nepriklausoma priėmė Aktą “Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo”:

“Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario mėn. 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės mėn. 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.”

Lietuva neatsiskyrė nuo TSRS, nors tuo metu TSRS atkakliai siūlė spręsti sąjunginės respublikos išstojimo iš TSRS ir to išstojimo mechanizmo klausimus, Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę ir tai labai aiškiai nurodė 1990 m. kovo mėn. 11 d. Akte: “yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė”.

Siekiant išsaugoti valstybės ir jos konstitucinės santvarkos tęstinumą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo mėn. 11 d. priėmė įstatymą “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo”.

Šiame įstatyme konstatuota, “kad 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas TSR Sąjungai 1940 m. birželio mėn. 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus”.

Šiuo įstatymu nutrauktas 1978 m. balandžio mėn. 20 d. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), ir 1977 m. spalio mėn. 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimas ir atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo pačiu buvo sustabdytas kai kurių 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas ir nurodyta, kad šios Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. veikusių įstatymų.

Tuo pačiu tikslu buvo priimtas ir kitas 1990 m. kovo 11 d. įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo”. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama suderinti atstatytos 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Konstitucijos nuostatą su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais sustabdė šios Konstitucijos galiojimą, patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė valstybė, valstybės valdžia priklauso Lietuvos liaudžiai, o ją vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas, Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma.

Kitais įstatymais buvo perimtos valdymo ir ūkinės struktūros, nutraukta TSRS, kaip svetimos valstybės, karinių ir civilinių įstaigų veikla.

1988-1990 metais, kai Lietuvoje buvo vis garsiau ir plačiau kalbama apie Molotovo-Ribentropo paktą ir jo pasekmes – okupaciją ir aneksiją, ir vis labiau ryškėjo lietuvių tautos nuostata gyventi nepriklausomoje valstybėje, Lietuvoje ėmė reikštis jėgos, kurios pasisakė prieš Lietuvos nepriklausomybę, vykdė TSRS valdžios politiką. 1989 metų pabaigoje, LKP atsiskiriant nuo TSKP, dalis LKP suvažiavimo dalyvių, gavę TSKP CK vadovų pritarimą, paskelbė apie atsiskyrimą nuo LKP ir įkūrė LKP/TSKP organizaciją (žinomą kaip LKP TSKP platformoje).

Ši organizacija vykdė TSRS ir TSKP vadovybės nurodymus, priešinosi Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimui, atvirai priešiškai sutiko 1990 m. kovo mėn. 11 d. Aktą. Po šio Akto priėmimo ji tapo užsienio valstybės organizacijos TSKP padaliniu Lietuvoje ir vykdė šios organizacijos užduotis.

TSRS vadovybė kartu su TSKP CK, siekdama grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį, naudojosi TSRS valstybinės valdžios ir valdymo organais: TSRS VSK ir jų padaliniais Lietuvoje, TSRS Gynybos ministerijos ir VRM bei jų padaliniais, kariniais daliniais dislokuotais Lietuvoje ir už jos ribų.

TSRS vadovybė negalėjo remtis tik šiomis išorinėmis struktūromis. Bent jau propagandiniais tikslais buvo reikalingos jėgos pačioje Lietuvoje, kurios siektų grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį. Šį vaidmenį ir atliko LKP/TSKP.

Iki pat savo veiklos pabaigos – 1991 m. rugpjūčio mėn. 22 d. LKP/TSKP plėtojo piktadarišką veiklą prieš atsikūrusią Lietuvos valstybę ir jos žmones. Lietuvos valstybę vadino “Lietuvos TSR”, tvirtino, kad Lietuvoje veikia TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijos, reikalavo įgyvendinti TSRS liaudies deputatų suvažiavimų nutarimus dėl Lietuvos, įvesti prezidentinį valdymą. TSRS vadovybė, pasinaudodama okupacinės kariuomenės ir represinių TSRS struktūrų buvimu Lietuvoje, įvairiais būdais trukdė teisėtai Lietuvos valdžiai vykdyti savo funkcijas, naudojo smurtą prieš savivalei besipriešinančius Lietuvos gyventojus. TSRS vadovybė, LKP/TSKP vadovai, suprasdami, kad juos palaiko nedidelė Lietuvos gyventojų dalis ir jų politinis svoris Lietuvoje menkas, žinodami, kad legaliomis priemonėmis jiems nepavyks nuversti teisėtos Lietuvos valdžios, nes šią valdžią palaiko absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma, ragino ir siekė teisėtą Lietuvos valdžią nuversti jėga.

TSKP organizacija Lietuvoje – LKP/TSKP po 1990 m. kovo mėn. 11 d. Akto savo veikla buvo antivalstybinė, nes siekė sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ir visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias).

Antivalstybinėje šios organizacijos veikloje, siekdami jėga nuversti teisėtai sudarytą Lietuvos valdžią, trukdydami jai dirbti, baugindami valstybės gyventojus ir jiems grasindami, aktyviai dalyvavo teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius ir S.Mickevičius.

M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis įėjo į šios organizacijos vadovybę ir patys aktyviai vykdė antivalstybinę veiklą. M.Burokevičius buvo LKP/TSKP pirmasis sekretorius ir įėjo į TSKP vadovybę – buvo TSKP CK politinio biuro narys. J.Jermalavičius buvo LKP/TSKP CK narys, ideologinio skyriaus vedėjas. J.Kuolelis buvo LKP/TSKP CK sekretorius.

L.Bartoševičius ir S.Mickevičius aktyviai dalyvavo šios organizacijos antivalstybinėje veikloje vadovaudami LKP/TSKP sukurtoms antivalstybinėms struktūroms. L.Bartoševičius buvo LKP CK narys, TSKP CK Lietuvos leidyklos direktorius, iki 1991 m. sausio 14 dienos vadovavo radijui “Tarybų Lietuva”, buvo jo vyr. redaktorius. S.Mickevičius buvo šio radijo laidų rusų kalba redaktorius ir kaip vyr. redaktoriaus pavaduotojas nuo 1991 m. sausio 14 d. tris savaites vadovavo šiam radijui.

LKP/TSKP vadovybės antivalstybinė veikla buvo aiškiai matoma per jų sukurtas kitas organizacijas, jų struktūras bei veiksmus.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius kartu su kitais LKP/TSKP funkcionieriais 1990 m. balandžio 21 dieną įkūrė “Lietuvos TSR piliečių komitetą” ir nustatė jo uždavinius – nuversti teisėtą valstybės valdžią, nepaklusti Lietuvos valstybės įstatymams, atstatyti TSRS Konstitucijos ir įstatymų viršenybę, šio komiteto pagrindu įkurti alternatyvias valdžios ir valdymo struktūras. Šiam komitetui vadovavo V.Švedas, į vadovybę įėjo vienas iš pavaduotojų J.Jermalavičius, prezidiumo nariais buvo M.Burokevičius ir J.Kuolelis.

Šio komiteto nutarimu 1990 m. rugpjūčio 7 dieną buvo įkurtos “darbininkų draugovės”, kurių uždavinys buvo “priešintis neteisėtiems priverstiniams veiksmams, jeigu bus likviduojama socialistinė santvarka ar Lietuva neteisėtai atsiskirs nuo TSRS”.

1990 m. vasarą M.Burokevičiaus ir kitų iniciatyva buvo sukurta Laisvųjų verslininkų asociacija, kurios kūrimu betarpiškai rūpinosi LKP/TSKP CK darbuotojas J.Prochorovas. Ši organizacija kartu su N.Vilnios banku veikė kaip kitos valstybės – TSRS ūkinės struktūros Lietuvoje. Organizatoriai numatė, kad tai bus alternatyva Lietuvos valstybės ūkinėms struktūroms – “maža Ministrų Taryba”.

1990 m. gegužės mėn. 12 d. M.Burokevičiaus iniciatyva buvo įkurtas LTSR VRM partinis komitetas (vadovas V.Šeinas), kurio uždavinys buvo skaldyti miliciją, kurti TSRS pavaldžias milicijos struktūras Lietuvoje.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis jėga užgrobtose Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose 1990 m. birželio mėn. įkūrė radiją “Tarybų Lietuva”, kuriam vadovavo L.Bartoševičius ir S.Mickevičius bei kitas organizacijas, kurios ten dirbo iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio.

Minėtas Piliečių komitetas ir kitos LKP/TSKP CK sukurtos organizacijos (daugumoje tai buvo tie patys LKP/TSKP funkcionieriai ir aktyvesni nariai) buvo 1990 m. gruodžio 16 dienos susirinkimo pavadinto “Lietuvos demokratinių jėgų kongresas” (LDJK) pagrindas. LDJK pirmininkas buvo M.Burokevičius.

LKP/TSKP, jos sukurtų organizacijų ir struktūrų antivalstybinė veikla, pačių teisiamųjų M.Burokevičiaus, J.Jermalavičiaus, J.Kuolelio, L.Bartoševičiaus ir S.Mickevičiaus aktyvus dalyvavimas šioje veikloje ypač išryškėjo 1991 m. sausio mėn., kai LKP/TSKP, veikdama kartu su TSRS vadovybe ir TSRS kariuomene, bandė jėga nuversti teisėtą Lietuvos valstybės valdžią.

Sausio pradžioje M.Burokevičius TSRS vadovybei įteikė “TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje” planą. LKP/TSKP vadovaujama M.Burokevičiaus Lietuvoje, o ypač Vilniaus m. organizavo politinius mitingus, kuriuose reikalavo prezidentinio valdymo įvedimo, streikus – norėdami destabilizuoti padėtį.

LKP/TSKP 1991 m. sausio mėn. 10 d. suorganizavo kelionę į Maskvą “Visuomeninių demokratinių organizacijų atstovams” – šioje grupėje buvo ir J.Jermalavičius. Šie “atstovai” susitikime su R.Nišanovu prašė Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą. Tuo pačiu metu buvo paskelbtas TSRS prezidento M.Gorbačiovo reikalavimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai “nedelsiant atstatyti TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje”.

LKP/TSKP vadovybė, tame tarpe teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis vykdė TSRS vadovybės nurodymus ir veikė kartu su ja, siekdami grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį.

Jie koordinavo LKP/TSKP ir jos sukurtų organizacijų antivalstybinius veiksmus, ruošėsi įsikurti užgrobtuose Spaudos rūmuose, numatomuose užgrobti Radijo ir televizijos komiteto pastatuose, bei Televizijos bokšte, šioms TSRS kariuomenės akcijoms paremti ruošė draugoves.

Sausio 11 d. prasidėjo atvira TSRS agresija – TSRS kariuomenė Vilniuje jėga užgrobė Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą ir Spaudos rūmus. Po užgrobimo saugomuose kariškių Spaudos rūmuose įsikūrė LKP/TSKP struktūros, vadovaujamos M.Burokevičiaus, J.Kuolelio, o TSKP CK Lietuvos leidyklos direktoriumi jie paskyrė L.Bartoševičių, kuris dirbo šiose pareigose iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio.

M.Burokevičiaus nurodymu LKP/TSKP veikėjai tos pačios dienos vakare, panaudodami jau minėtas draugoves, ginkluotus Bartašiūno mokyklos kursantus bei dėstytojus, padedant TSRS VRM kariškiams su kovine technika, jėga užėmė Vilniaus geležinkelio stoties valdymo posto patalpas ir nutraukė traukinių eismą per Vilniaus geležinkelio stotį.

Sausio 11 d. iš LKP/TSKP CK Lietuvos Respublikos vadovams buvo pasiųsti ultimatumai, kuriuose reikalaujama priimti TSRS prezidento reikalavimus – atstatyti TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje. Jeigu tai nebus padaryta – grasinama sukurti Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetą (LNGK), “kuris paims į savo rankas visą rūpestį dėl Lietuvos TSR ateities”

Šiuos ultimatumus LKP/TSKP pasiuntė jau minėto LDJK ir darbo kolektyvų vardu.

Tą pačią dieną iš LKP/TSKP CK buvo pranešta, kad LNGK sukurtas ir ima valdžią į savo rankas (J.Jermalavičius).

LKP/TSKP CK vadovybė 1991 m. sausio mėn. paskelbė, kad įkurtas Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas, kuris ima valdžią Lietuvoje į savo rankas, paruošė ir paskelbė eilę šio komiteto dokumentų, šio komiteto vardu reikalavo įvesti prezidentinį valdymą, tvirtino, kad Lietuvoje dvivaldystė – Aukščiausioji Taryba ir LNGK. Kartu buvo skelbiami analogiško turinio LKP/TSKP CK Informacinės agentūros dokumentai.

Šiuos dokumentus sukūrė ir jų sukūrimą organizavo LKP/TSKP CK vadovybė, tame tarpe teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis, o skelbė radijas “Tarybų Lietuva”, vadovaujamas L.Bartoševičiaus ir S.Mickevičiaus ir kitos LKP/TSKP informacijos priemonės.

Dalis šių dokumentų yra vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti valstybinę valdžią. Tokie vieši raginimai (grasinimai, skatinimai, lenkimai, kurstymai) buvo LKP/TSKP CK dokumentuose, jų įvardintuose kaip LNGK dokumentai:

1. LNGK kreipimasis į TSRS Aukščiausiąją Tarybą paskelbtas 1991 01 12 d. ir 13 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidose bei laikraštyje “Tarybų Lietuva” Nr. 5.

2. LNGK kreipimasis į Respublikos gyventojus, viešai paskelbtas 1991 m. sausio mėn. 12 ir 14 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidoje ir 1991 m. sausio mėn. 16 d. laikraštyje “Tarybų Lietuva”. Šiais dokumentais pranešama, kad LNGK ima valdžią į savo rankas, siekdamas atkurti TSRS ir LTSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje.

3. LNGK nutarimas “Dėl komendanto valandos įvedimo respublikoje”, viešai skelbtas iš 1991 m. sausio mėn. 13 d. Vilniuje važinėjusio šarvuočio ir 1991 m. sausio mėn. 13 d. bei 14 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidose. Čia nurodoma apie komendanto valandos įvedimą ir režimą, dėl to kreipiamasi į TSRS VRM dalinio vadą Vilniuje.

4. LNGK kreipimasis į Tarybų Sąjungos gyventojus (tautas), paskelbtas radijo “Tarybų Lietuva” 1991 m. sausio mėn. 17 d. ir 18 d. laidose, laikraštyje “Tarybų Lietuva” Nr. 6. Šiame dokumente nurodo, kad Lietuvoje dvivaldystė, kuri negali ilgai išsilaikyti, gali prasilieti taikių piliečių kraujas, prašo TSRS prezidentą įvesti tiesioginį prezidentinį valdymą.

5. LNGK kreipimasis į TSRS prezidentą M.Gorbačiovą, TSRS AT pirmininką A.Lukjanovą, paskelbtas 1991 m. sausio mėn. 16 d. ir 19 d. laikraštyje “Tarybų Lietuva”, sausio 16 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidoje – čia vėl reikalaujama įvesti prezidentinį valdymą.

Iš kitų LKP/TSKP CK dokumentų, jų informacinės agentūros pranešimų, radijo stoties “Tarybų Lietuva” laidų, laikraščių “Tarybų Lietuva” straipsnių, LNGK vardu paskelbtų ir nepaskelbtų dokumentų matyti įkurtos antivalstybinės organizacijos tikslai – sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias) bei M.Burokevičiaus, J.Jermalavičiaus, J.Kuolelio, L.Bartoševičiaus, S.Mickevičiaus aktyvus dalyvavimas jos veikloje.

M.Burokevičius tyčia bendrininkavo su TSRS vadovybe, kurstydamas panaudoti jau paruoštus karinius dalinius Radijo ir televizijos komiteto pastatų bei Televizijos bokšto užėmimui, suprasdamas, kad esamoje situacijoje yra neišvengiamos sunkios pasekmės šiuos objektus saugantiems beginkliams žmonėms, tame tarpe neišvengiamos žmonių aukos. Kariuomenei padėti pasiuntė draugovininkus.

J.Jermalavičius prisidėjo prie šios karinės agresijos užimant Radijo ir televizijos komitetą bei Televizijos bokštą įrašydamas kalbą ir patvirtindamas LNGK nutarimą, kuriuo atleista komiteto vadovybė, o vadovauti komitetui paskirtas G.Steigvila.

Šių objektų šturmo metu, naktį iš sausio 12-os į 13-ąją d. TSRS kariškiai tyčia nužudė prie Televizijos bokšto:

L.Asanavičiūtė mirė ligoninėje nuo daugybinių sužalojimų, gautų sutraiškius tanko vikšrais.

V.Druskis mirė peršautas 5,45 mm kulka, kuri pažeidė plautį ir širdį.

D.Gerbutavičius mirė nuo daugybinių šautinių kūno sužalojimų, pažeidusių jo plaučius, šlaunies arteriją ir veną.

R.Jankauskas mirė nuo sužalojimų, gautų kūną sutraiškius tanko vikšrais.

R.Juknevičius mirė ligoninėje nuo šautinio šlaunies sužalojimo su arterijos ir venos pažeidimu dėl ūmaus didelio kiekio kraujo netekimo.

A.Kavoliukas mirė nuo daugybės sužalojimų, gautų, kai tankas jį prispaudė prie smėlio barstytuvo.

V.Koncevičius mirė ligoninėje nuo šautinio pilvo sužalojimo su daugybiniais vidaus organų sužalojimais.

V.Maciulevičius mirė nuo šūvio į galvą pažeidus miego arteriją.

T.Masiulis mirė nuo dviejų šautinių krūtinės sužalojimų, pažeidusių širdį ir plaučius.

A.Povilaitis mirė nuo šautinių krūtinės sužalojimų, pažeidusių plaučius ir širdies kraujagysles.

I.Šimulionis mirė nuo daugybės šautinių sužalojimų ir galvos traumos, gautos galvą pervažiavus transporto priemonės ratu.

V.Vaitkus mirė nuo keturių šautinių plaučių ir širdies sužalojimų.

Prie Radijo ir televizijos komiteto:

A.Kanapinskas mirė ūmai nukraujavęs dėl krūtinės ląstos traumos, padarytos sprogstamuoju užtaisu.

TSRS kariškių, LKP/TSKP CK vadovų pasiųstų draugovininkų tyčiniais veiksmais prie Radijo ir televizijos komiteto ir Televizijos bokšto daugybė žmonių buvo sužaloti.

Tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai prie Televizijos bokšto padaryti 16 žmonių:

A.Ramanavičiui – šautiniai dešinės šlaunies sužalojimai.

R.Gradauskui – šautiniai abiejų šlaunų sužalojimai.

Č.Kazakevičiui – šautinis kairės blauzdos sužalojimas.

J.Stankevičiui – šautinis dešinės menties sužalojimas.

A.Šikui – šautinis kairės alkūnės sužalojimas, šonkaulio žaizda ir lūžimas, inksto plyšimas.

V.Šimėnui – šautinis burnos sužalojimas.

E.Straukui – šautinis kairės šlaunies ir sėdmens sužalojimas.

A.Sakalauskui, A.Pladytei ir L.Tručilauskaitei tanko vikšrais sužalotos kojos.

J.Girdeniui L.Girdvainienei, E.Mitkutei, A.Ramoškiui, O.Ramanauskienei padarytos galvos traumos, suduodant smūgius ginklų buožėmis.

L.Žiupsniui dėl traumuojančioje situacijoje patirtų baisumų buvo sunkiai pakenkta sveikatai.

Prie Televizijos bokšto tyčinis apysunkis kūno sužalojimas padarytas 218 žmonių, tame tarpe: šautinės žaizdos – 11, skeveldrinės – 1, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) – 25, akustinės traumos – 181.

Šūviais iš šaunamojo ginklo tyčiniai apysunkiai kūno sužalojimai prie Televizijos bokšto buvo padaryti:

A.Steponaičiui – šautinė dešinės pusės sėdmens žaizda.

M.Citrinavičiui – šautinė dešinės blauzdos žaizda.

B.Juškevičiui – šautinė krūtinės žaizda.

J.Kasiliui – šautinė dešinio dilbio žaizda.

G.Ramaneckui – šautinis dešinės šlaunies sužalojimas.

S.Bičikovui – šautinė kairės pėdos žaizda.

M.Černiui – šautinės blauzdos žaizdos.

R.M.Kaluškevičienei – šautinė kairės šlaunies žaizda.

S.Pilkauskui – šautinė pėdos žaizda.

R.Radzevičiui – šautinė blauzdos žaizda.

V.Rimašauskui – šautinė kaktos žaizda.

Sužeista kulkos ar sprogmens skeveldra bei patyrė akustinę traumą R.Jakučiūnienė.

Sumušti ginklų buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus karinei technikai, sumušti rankomis ar kojomis:

R.Gabalius, J.Kirgickienė, Z.Vainilaitienė, V.Andrašiūnaitė, J.Banevičius, P.Bisikirskas, S.Blistribas, D.Čekanauskas, P.M.Gabriūnas, R.Kairienė, A.Kariniauskas, R.J.Kalesinskas, R.Markovskis, K.Mačiulis, M.J.Miliauskas, A.Pinkevičius, R.Ščerba, V.Urmuliavičius, V.Vasiliauskas, J.Vieniukevičius, E.Vėbra, Ž.Žalgevičius, E.G.Žydelienė, L.Ivanauskas, J.Drobnys.

Nuo tankų šūvių, sprogimų gavo akustines traumas:

Z.Buteliauskas, J.Kuoras, A.Račkauskas, J.Banevičius, N.Ilkiv, G.Petrikas, G.Puskepalienė, S.Ratkevičius, A.Sparnauskas, S.Žiupsnys, M.Abraitytė, D.Andriulaitienė, A.Andriulaitis, R.Arūna, N.Augulienė, R.Aukštuolis, Č.Bagdonas, Z.Bagdonienė, L.Baltrukonis, A.Balvočius, A.Balčiūnas, P.R.Banys, R.Baškys, I.Beresnevičienė, M.Bingelienė, A.Bukienė, G.Bulataitė-Jurkunienė, K.Cvirka, Š.Čepkauskas, V.P.Česnavičius, J.Dautartaitė, J.Dunajevas, A.Galiauskas, E.Gedminienė, V.Geryba, A.Girdauskas, D.Gražys, A.Gribonis, M.Gustaitis, G.Ivanovas, S.Jakučionis, B.Janavičienė, V.Janonis, J.Jaramaitienė, A.P.Jarašūnas, J.Jokimčius, J.Jočys, A.Jurgutis, V.Juršėnas, R.Kalpokas, E.Katilius, E.Katinas, A.Kavaliauskaitė, V.Kavaliauskas, S.E.Kerulis, N.Kerys, S.Kezienė, E.Kilienė, Č.Koskienė, V.K.Kulbis, A.Kupstas, V.Laurelis, S.Liučvaitis, A.P.Lukošiūnas, I.Lukšienė, P.Lėlys, A.Miklajauskas, M.Maksvitytė, K.Malinauskas, G.Markauskas, G.Martinka, T.Mašėnas, B.Mašėnienė, G.Matuiza, J.Matukaitis, M.Meiliulis, D.Mieželis, V.Mitkienė, V.Mulevičius, J.Norkus, A.Niuklys, G.Palevičienė, P.Palevičius, D.Paukštė, A.Paulauskas, J.Paškevičienė, A.A.Paškevičius, A.Paštukienė, V.Peciukonis, Č.Petkevičius, A.Petrokienė, V.Petruškevičius, O.Pivoriūnienė, V.Plikūnas, S.Putys, J.Radeckas, G.Ratkevičienė, M.Riaubienė, V.Rutkauskas, K.Saulis, A.Sauliūnas, A.Sietniekienė, R.Simonavičius, V.Sneigys, R.Spruogis, E.Stagniūnas, A.Staniulis, R.Stančius, V.Stašiūnas, A.Steikūnas, Z.J.Steponaitis, A.Strikauskas, J.Šaltmėris, V.Šaltmėris, J.Šapnagis, D.Šarakauskienė, J.Šatas, R.Šatienė, R.Šileikis, A.Šimas, V.Šlekienė, V.Šutkuvienė, V.Tarasonis, E.Tichonova, J.Tutkus, V.Urbonas, E.V.Vaicekauskienė, I.Vaitkevičiūtė,V.Vaitkus, V.Vaičaitis, J.Valančiauskas, R.Valenčiūnienė, V.Varanauskienė, T.Večkys, G.Veikutytė, G.Velička, E.Verkelytė, A.Vytas, V.Yčas, A.Zalarauskas, R.Zagorskas, D.Žilionis, R.Žiupsnytė, R.Žyžytė, A.J.Žukauskas, J.Žukauskas, J.Žukauskienė, A.Žvybas, V.Andrašiūnaitė, A.Bliavas, B.Gliaudelis, J.Grigas, S.Gudauskienė, A.Gudonienė, S.Janušauskienė, P.G.Kasperavičius, J.Knieža, V.A.Marcišauskienė, V.Marcun, V.J.Matjošaitis, A.Mikšėnas, G.Molnikienė, J.N.Putauskienė, A.Vaitkevičius, F.Varkauskas, O.Žalalienė, V.V.Žukienė, J.Markelevičius, M.Kudabienė, A.Anglickas, V.Liakštutienė, A.Žalalis, O.Primakienė, R.Jakštienė, G.Simanaitytė, V.Kieras, J.Juškauskas, R.Pajedienė, V.Narkevičius, S.Repečkienė, A.Ališauskas.

Prie Radijo ir televizijos komiteto tyčinis apysunkis kūno sužalojimas padarytas 67 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 7, skeveldrinės – 6, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) – 15, akustinės traumos – 39.

Šūviais iš šaunamojo ginklo tyčiniai apysunkiai kūno sužalojimas prie Radijo ir televizijos komiteto buvo padaryti:

V.Bernotui, E.Masiokui, N.Simokaitytei, V.Tekučiui, P.Podgornyj, V.Gudukui, S.Šukaitienei.

Sužeisti kulkų ar sprogmenų skeveldromis:

R.Olšinskas, E.Kalvaitytė, I.Petrukaitytė, S.Stankevičius, A.Baltuška, G.Karpavičius.

Sumušti ginklų buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis:

J.Grincevič, V.Vitkus, A.Kavaliūnas, J.Kvedarienė, A.Puzonas, S.Stankevičienė, D.Valionis, A.Viluckis, P.Gnezdovas, G.Karpavičius, V.Kaselienė, I.Oželienė-Maceinaitė, E.Šateikienė, D.Šklenikaitė, V.Sutkus.

Nuo tankų šūvių ar sprogstamųjų užtaisų sprogimų gavo akustines traumas:

T.Bendorius, H.Ivaškus, B.J.Jankauskienė, A.Norkevičius, E.A.Zagurskas, P.A.Barysas, G.Bezarienė, O.I.Čerikienė, K.Devenienė, A.Dutkus, E.Dutkutė, V.Jakelaitis, B.Kaselytė, E.I.Kazlauskienė, G.Kačerauskienė, R.Kamerzūnas, R.J.Kizlaitis, P.Kunej, P.Kvedaras, V.Laumenis, G.Leleiva, J.Mackevičius, J.Maminskas, M.Mečinskas, A.Mikulskienė, R.Pranskaitis, E.Stasiūnienė, R.Šapokienė, I.Šunauskienė, V.Vaitkus, A.Vaškelis, M.Zakarevičius, B.Buinovskis, O.Buinovskienė, D.Gudaitienė, J.Jasiulevičius, V.Nedrinskienė, A.Tunkevičienė, N.Kalinauskienė.

Prie Televizijos bokšto tyčinis lengvas kūno sužalojimas padarytas 307 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 3, skeveldrinės – 4, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) –78, akustinės traumos – 222 .

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą:

Šautinės žaizdos:

M.Bajoras, R.Maciulevičius, R.Liukinevičiūtė.

Skeveldrinės žaizdos:

V.Dulevičius, A.Kerys.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

G.Petrušonis, A.Malūnavičius, S.Baliukevičius, L.Bieliauskas, J.Brundzienė, I.Kunigėlytė, N.Palevičiūtė, G.Zujus, T.Bikmonas, J.Bružas, S.Daubaraitė, L.Duden, M.Garšvienė, A.Gerčys, J.Gudžiūnas, V.Jakštienė, V.Jasiulevičius, R.Jonaitis, P.A.Jusys, E.Kairys, R.Karlonas, D.Keršulis, E.Kurlinkus, V.Kurmis, A.Kuzmenko, K.Lančys, V.Lazauskas, A.Lašinis, V.Mickūnaitis, R.Miniauskas, P.Morozovas, N.Petraitienė, N.Peciukenienė, J.Raslanas, A.Raščius, A.O.Reinartienė, A.Stasiūnas, A.Steikūnas, A.Stonkus, M.Šakalienė, V.Tudorakė, O.Valančiauskienė, J.Zaluba, R.Šefer, L.Šeikis.

Akustinės traumos:

R.Tamutis, T.Volungevičius, B.Žibalienė, Edv.Katilius, V.Aksamitauskas, E.Alekna, V.Antul, R.Augustinavičienė, V.Aukštikalnis, A.Bajoriūnas, A.Balčiūnas, S.Bareika, V.Belkevičius, A.Beržanskis, S.Biekšienė, V.V.Bielevičienė, R.Bieliauskaitė, S.K.Bielinskas, G.Bieliūnienė, B.Bižanienė, D.Blėdienė, S.Bradavičius, O.Braukylienė, R.A.Čechavičius, V.Čeginskaitė, A.Čeika, G.Čelutka, A.Černiauskas, B.Dailidė, J.V.Dainauskas, S.Daujotas, R.Daškevičius, S.Dubietienė, V.Dindienė, A.Dragūnienė, A.Gaižutytė, O.Gečienė, V.Gečienė, J.Girončikas, V.Grigaravičienė, G.Grūžtas, M.Gudiškytė, L.Guokas, E.Gėdžiūnaitė, E.Ignatavičiūtė, L.Ilko, R.Ivaškienė, J.L.Jakavonienė, G.Jankauskaitė, O.Jakelevičienė, D.Jasiulaitis, P.Jonėnas, A.Juodkazis, M.Juodzis, M.Kairys, V.Kairys, A.Kalvelis, D.Kanclerytė, A.Karosas, J.Karsokas, V.Karvelis, D.T.Kasperavičienė, V.O.Katinienė, V.Kaušinis, V.Kazlauskas, G.Kašuba, D.Kužulienė, J.Kecorius, A.Kisielius, I.Kolinenkovas, A.Kreivys, J.Krivas, I.Kulikauskienė, S.Kunkis, A.Kvedaravičius, N.Kvedarienė, A.Lapienis, S.Lapšinskas, D.Larčenko, R.Lasionis, G.Laukevičiūtė, R.Liorencas, D.Lukošiūnas, Č.Lukošiūnienė, E.Lukošiūtė, L.L.Mačiūnas, A.Maknys, A.Marcinonis, R.Martinkus, A.Masevičius, A.Matulkas, Č.Mačiulaitis, R.Mažuolytė, J.Meškutavičius, R.Mikna, B.Mikulėnienė, V.Milevičienė, V.A.Milevičius, G.Milius, I.V.Mitkus, A.Mocka, A.Mockienė, A.Montvydas, V.Morozova, M.Motiejūnienė, I.Navarackienė, A.Nekraševičius, L.Nekrošienė, J.Nekrošius, V.Orlauskienė, G.Petrokas, A.Petrulionienė, J.Plankevičius, V.Pocius, Z.Pocius, R.Povilėnas, A.Požėraitė, A.Pranaitis, E.Pretkienė, V.Protasovas, S.Puntežienė, G.Čiurlionienė, J.Puzinas, L.Rakūnas, A.Rauleckytė, S.Repečkienė, A.Ruginis, K.Sabas, G.Sanovaitis, D.Skabeikienė, D.O.Skakauskienė, S.Skučas, V.Starkus, B.Stasiulionis, V.Strazdienė, B.Stundžėnienė, A.Subačius, J.Suraučius, Ž.Šarakauskas, M.Šimulytė, A.Špokauskienė, A.Šukys, E.Tautkutė, K.Tačilauskas, J.Tomkevičius, J.Trepšys, S.Tumoška, J.Urbanovič, P.Vadapalas, G.Vaicekauskas, A.Vaitaitis, R.Vaitiekūnas, K.Vaitkevičienė, R.Vaitkūnas, A.Vaivada, V.Vaičiulis, E.Vakarinis, M.Vakulskas V.Varakauskas, B.Vasiliauskienė, O.Vidžiūnienė, V.Vilbikas, R.Vilkaitis, O.N.Vinkevičienė, R.Viršickaitė, R.Višamirskis, A.Vasylius, P.Vyšniauskas, N.Vyšniauskienė, S.Vėlyvis, S.Zabulis, A.Zabulėnaitė, V.Zagorskas, F.Zagreckienė, V.Zamuška, V.Žilaitis, M.A.Žilinskas, A.Žičkus, J.Šereika, V.Šilingas, A.Pranaitis, B.Mikulėnienė, A.Markauskaitė, J.Monkevičius, T.Šiušė, G.Narijauskas, J.Stalerūnienė, M.Ambrizaitė.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo:

Skeveldrinės žaizdos:

B.Staniulis, J.Šeduikis.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

K.Lunius, G.Turčinskas, J.Ambrazaitytė, Š.Bazys, V.Binkauskas, R.Cenfeldaitė, R.Gavinaitis, K.Jablonskas, A.Jankauskas, M.Krutulytė, V.Kurtinaitis, V.Lisicinas, V.Meškeliūnas, G.Montvydienė, V.Pagirys, Š.Palčinskas, A.Paškauskienė, D.Puodžiūnaitė, L.Ragalevičius, V.Sankauskas, D.Šilinis, J.Šulcas, K.Šveikauskas, L.Ščiukaitė, I.Talutis, L.J.Truska, V.Tuminas, P.Vasiliauskas, G.Viliūnas, R.Vilkelytė, P.Visockis, I.P.Vyšniauskas, V.Žostautas.

Akustinės traumos:

L.Astrauskaitė, G.Avinienė, J.Bakučinskas, A.Bėčius, K.Būta, V.Čekanauskas,

I.Derkintienė, R.Gaižauskas, M.Galčiuvienė, D.Galčiūtė, S.Gečys, B.Imbrasienė, M.Jankauskas, S.Krečius, R.Lažinskas, A.Lekaitė, A.Liutvinas, I.Mačionienė, D.Mažeika, J.Meškauskas, R.Nalivaikienė, P.Narijauskas, A.Norkūnas, D.Pabijūnas,

B.Poželienė, R.Požėraitė, M.Purlys, G.A.Ragalevičienė, K.Riliškis, A.Stankevičius, A.Stoškus, R.Žiekienė, G.Žygas, M.Adamonis.

Prie Radijo ir televizijos komiteto tyčinis lengvas kūno sužalojimas padarytas 129 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 7, skeveldrinės – 11, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) –69, akustinės traumos – 42.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą:

Šautinės žaizdos:

P.Bezaras, K.Burneika, S.Murauskaitė, P.Savickas.

Skeveldrinės žaizdos:

A.Naujokaitė, V.Žigienė, S.Černiauskas, P.Norvaiša, R.Ralytė.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

P.Jazgevičius, V.Kozlovskis, A.Masaitis, V.J.Blaževičius, R.Daugelavičius, A.Galkus, V.Linkevičius, R.Mieldažytė, R.Muntrimas, A.Šateika, S.Valentinavičienė, K.Ambrozaitis, V.Andruškevičius, J.Babickas, M.Banelis, A.Čepė, A.Dapkus, G.Galdikas, A.Junevičius, R.Krivickas, A.Kudžmaitė, R.Kukenis, R.Marcinkevičius,

J.Milinavičius, L.Miliukštienė, E.J.Niedzviegas, E.Romašinas, G.Skukauskas, L.Stukienė, L.Taraškevičienė, G.T.Vaicechovskis, G.Vaidogas, A.Varžgalis, V.Vinevičius, M.Zubenko.

Akustinės traumos:

S.Baltakienė, Bražienienė, B.Gražys, L.Mangevičiūtė, L.Anužytė, J.Bartlingas, E.Cibulskas, E.Čiurlys, A.Devenis, A.Dulkė, L.Dutkienė, D.Gasytė, Č.Greičius, S.Grigonis, J.Jazbutis, D.Knyvienė, L.Lazauskas, D.Lukaševičiūtė, E.Mazys, S.Mikas, J.Nikitaravičius, O.Nivinskienė, K.A.Pečiukonis, L.Pelaikytė, J.Pusvaškytė, G.Rimkevičius, A.Rimkus, O.I.Salinaitė, V.Stukas, J.A.Šapoka, V.Šateika, A.Vasiliauskas, A.Žemaitis.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo.

Šautinės žaizdos:

I.Kvedaraitė, L.Bernadickienė, E.Stropas.

Skeveldrinės žaizdos:

J.Guoga, R.Truncienė, K.Jazokas, G.Laurinavičiūtė, R.Sargautytė, S.Šiaudinis.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

K.Aleksandravičius, R.J.Bartulis, J.Bridžius, A.Čivas, E.Dičkancaitė, D.Gaidelytė, L.Panavienė, A.Ališauskas, A.Ališauskas, M.Auksakis, V.Bačiulis, A.V.Bielevičius, J.Blakunovas, Z.Bložė, S.Dzindzalėta, R.Ivanauskaitė, R.Jagminas, A.Kaminskas, S.Kaštaunas, V.Kinskis, E.Kuzmickas, G.Lazauskas, V.A.Makutėnas, D.Martutaitis, S.Mieliauskienė, S.Miliūkštis, V.Orechovas, R.Pilsudskis, V.Pinkauskas, V.Piščikas, V.Ragauskas, A.Sipavičienė, A.Skamarauskas, G.Valainis.

Akustinės traumos:

S.Bajorinas, A.Deksnytė, D.Indriūnas, Z.Jukna, E.Klanienė, R.Kondrotas,

R.Skorobovičius, A.Šuksteris, A.Volynec.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Kuolelis, J.Jermalavičius ir L.Bartoševičius neteisėtai valdė užgrobtas VPI patalpas, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto patalpas, M.Burokevičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius “Spaudos rūmus”, M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas. Jose dirbo LKP/TSKP struktūros, vadinamoji “Kaspervizija”, buvo leidžiami laikraščiai. Teisiamieji toliau aktyviai tęsė savo antivalstybinę veiklą, rengė įvairius renginius vėl veikė per Piliečių komitetą, LDJK. M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis aktyviai dirbo organizuodami neteisėtą 1991 m. kovo mėn. 17 d. TSRS referendumą.

1991 m. sausio mėn. 11 d. apie 17.00 val. grupė (apie 20) automatais, bei pistoletais ginkluotų TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42 divizijos specialios paskirties dalinio 7574 kariškių, vedami teisiamojo J.Prokopovičiaus grupėje, plėšimo būdu iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos sandėlio Vilniuje, Stiklių gt. 6/8 pagrobė medžioklinius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jiems už 37055,67 Lt bei lygiavamzdžius šautuvus, šovinius jiems bei kitą turtą už 3974,69 Lt.

Teisiamojo J.Prokopovičiaus vedami ginkluoti kariškiai atvyko prie minėto objekto, užpuolė skyriaus viršininką V.Butautą, panaudojo prieš jį smurtą, išlaužė ginklų saugyklą ir pagrobė šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis:

- priklausančius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai:

60 vnt. šovinių 9,3´7,4 bendros 1,20 Lt vertės,

29000 vnt. šovinių 7´65R bendros 194,88 Lt vertės,

9000 vnt. šovinių 30-06 bendros 60,48 Lt vertės,

2000 vnt. šovinių 7,57R bendros 11,20 Lt vertės,

360 vnt. šovinių “308 Vinč” bendros 2,27 Lt vertės,

vieną graižtvinį šautuvą “Manlicher” 66,81 Lt vertės,

2 vnt. graižtvinių šautuvų “MC 19-07” bendros 366,30 Lt vertės,

5 vnt. graižtvinių šautuvų “Tikka” bendros 841,50 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los” 9 mm kalibro 26,84 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los-4, P-026” 52,09 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los-4” 234,66 Lt vertės,

15 vnt. graižtvinių šautuvų “Bars” bendros 512,48 Lt vertės,

5 vnt. karabinų “Tikka” bendros 20815,75 Lt vertės,

60 vnt. šovinių 9´74R bendros 837, 93 Lt vertės;

- priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai:

vieną karabiną “KO-44” 546,28 Lt vertės,

100 vnt. šovinių 7,62´53 mm bendros 195 Lt vertės;

- priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui:

21 vnt. pistoletų TT bendros 11550Lt vertės,

80 vnt. šovinių pistoletui TT bendros 40 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “TOZ-12” 700 Lt vertės.

Be jų pagrobė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos priklausantį visuomeninį turtą:

30 vnt. šovinių "Rotreil Brenneke" 0,18 Lt bendros vertės,

10 vnt. šovinių "Rotreil Express" bendros 0,04 Lt vertės,

10 vnt. šovinių "Rotreil" bendros 0,03 Lt vertės,

30 vnt. šovinių "Winchester" bendros 0,10 Lt vertės,

80 vnt. šovinių "Lapua" bendros 0,40 Lt vertės,

437 vnt. imobilizacinių šovinių bendros 8,51 Lt vertės,

vienerius žiūronus 0,95 Lt vertės,

3 vnt. optinių taikiklių bendros 91,63 Lt vertės,

vieną suvenyrinį šautuvą 6,60 Lt vertės,

vieną lygiavamzdį šautuvą "Iž-12" 13,42 Lt vertės,

2 vnt. lygiavamzdžių šautuvų "Toz" be optikos bendros 11 Lt vertės,

2 vnt.lygiavamzdžių šautuvų "Toz" su optika bendros 39,6 Lt vertės,

vieną optinį taikiklį 3405,25 Lt vertės,

80 vnt. šovinių "Lapua" bendros 152,64 Lt vertės,

30 vnt. šovinių "Rotveil Brenneke" bendros 124,82 Lt vertės,

20 vnt. šovinių "Rotveil Express" bendros 51,94 Lt,

30 vnt. šovinių "Winchester" bendros 67,58 Lt vertės,

Ginklus sukrovė į mašinas ir išsivežė.”

Iš paskutinio cituojamo skyriaus matyti – kas būtų galėjęs šaudyti nuo stogų ir tam galbūt ruošėsi :) Ogi patys “kuolelininkai” :)


Filed under: Polemika Tagged: Burokevičius, Kuolelis, Paleckis, raudonosios padugnės, Sausio 13, vaizdo klipas

Tags: , , , , ,

 

„Sunku ginčytis, bet atrodo, kad ir Dalia Grybauskaitė pasimovė ant seno triuko – „Kompromituojanti nuotrauka“, kaip ir buvo pakištas praktiškai Arūnas Valinskas ir dar Valdas Adamkus kažkur prisifotografavęs buvo…“, – rašo labai savotiškas tinklalapis pipedija.com

Bet nemanau. Juk tik kokiam Arūnui Valinskui nedera gerti degtinės su kažkokiu ten Michalskiu arba visą gyvenimą reikia barstytis plikę pelenais dėl to, kad yra matomas nuotraukoje su Henriku Daktaru.

D. Grybauskaitės atvejis visada bus kitoks, nes apie šventuosius ir populiariuosius blogai kalbėti negalima, jie turbūt nė šešėlio nemeta saulėtą dieną.

„Taigi: "Prezidentė apdovanoja lenktynininkus" – didelė šventė ir pilnos kelnės! Matome, kaip Prezidentė apdovanojo Ralio aplink Lietuvą 2010 nugalėjtojus, kauniečių ekipažą Egidijų Paulauską ir Eduardą Jaką. Kas čia ne taip…?“, – teiraujasi ekscentriškoji „pipedija“.

Naivi ta “pipedija” ir pasiklydusi realybėje – nesiorientuoja reitinguose. Manau, kad viskas gerai. Susirūpino mat ponai, kad vienas iš besišypsančių nuotraukoje veidų – E. Paulauskas – anksčiau regis turėjo šiokių tokių bėdų su teisėsauga dėl narkotikų ir kitų garbingų dalykų.

Na ir kas?, – suriks pasipiktinęs D. Grybauskaitės gerbėjas? – Argi prezidentė kalta, kad jos taurę laimėjo kažkada su kitomis sporto šakomis sietas personažas? Žinoma nieko. Tik kuo tuomet buvo dėtas A. Valinskas? Klausimas retorinis ir į reitingų viršūnę nekylantis… . Sakoma, kad net teisėsaugos reforma šoliuoja į priekį septymyliais žingsniais. Dar greičiau, nei važiuoja ralistai.


Filed under: Patikusi mintis Tagged: Grybauskaitė, narkotikai, Paulauskas, Ralis, reitingai, Valinskas

Tags: , , , , ,

 

Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad "ne runkelių reikalas", kaip vykdomas teisingumas. Jokia "minia" nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo.

Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai. Jiems ir tik jiems svarbu kuo greičiau prarasti krizines algos netektis, juk tai jie "nabagai" skursta ir dar patiria demokratijų įsigeidusios liurbių minios spaudimą.
Manau, kad dabartinio Teisėjų tarybos sprendimo įslaptinti teisėjų veidus – nepakanka. Valstybėje paslapčių turi būti kuo daugiau. Juk buvo įslaptintas atominis konkursas, kurio potencialių dalyvių sąrašą galėjo numanyti ne vien rusų Federalinė saugumo tarnyba, bet ir visi, kas stebi branduolines aktualijas spaudoje. Juk dvylika pažymų tebeslepia korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą, kaip ir Valstybės saugumo departamento kompetencijos būklę.

Tiesa, smalsu, ar į uždarą teroriste apšauktos Eglės Kusaitės posėdį teisėja Virginija Švedienė ateis su maišu ant galvos ir kalbės per stiklinę? Na, kad jos nepažintų potenciali šachidė ir jos bendrininkai, kuriems bylomis grasina prokuroras Justas Laucius – tikras sovietų represijų tėvo, irgi "prokuroro", Andrejaus Višinskio talentų puoselėtojas.

Gal visi teisėjai nuo šiol galėtų ateiti į teismus su maišu ant galvos, kaip anksčiau vežiodavo sunkius nusikaltėlius? Bet juk to nepakanka!!! Prakeiktoji minia visur, nuo jos reikia saugotis labiau. Reikia saugoti savo tikruosius vardus. Knygose apie burtininkus rašoma, kad kiekvienas jų tikrąjį vardą labai brangina, nes jį garsiai ištarus prarandamos kerėjimo galios. Apie dvasių reikšmę mūsų teisėje žinoma labai nemažai, tad neatimkime galimybės ne tik saugotis priešų, bet ir užsiiminėti teisiniu spiritizmu.

Konspiracijos meno yra iš ko pasimokyti. Galima vadintis "kličkomis" (pravardėmis) kaip kiti, pavyzdžiui, Henytė, Psichas, Daškė, Švinius, Narkuša, Bobikas, Liolekas, Padla ir pan.

Jei tokiu pavyzdžiu paseks ir prokurorai, jiems nebegalėsime trukdyti ir tada išsitirs viskas – nuo VEKS aferų ar EBSW prašapusių milijonų iki Valdovų rūmų vagysčių, pedofilijų ar saugumo karininkų mėtymo pro langą.

Kad paslaptys būtų saugomos dar patikimiau, galima nulupti iškabą nuo prezidentūros, kurios šeimininkė žadėjo teisėsaugos reformas, nes jų esmė darosi vis aiškesnė. Toje vietoje galima prikabinti plakatą: "Boltun – nachodka dlia špiona" (Plepys – atradimas šnipui). Tokie sovietų laikais kabėdavo karines bazes, pažymėtas skaičių deriniu, supančiuose miesteliuose.

Ant krematoriumą šiaip ar taip primenančios generalinės prokuratūros rūmų būtų galima, siekiant supainioti minią, užrašyti "Arbeit macht frei" (Darbas išlaisvina) arba "Jeder bekommt das, was er verdient hat" (Kiekvienas gauna tai, ko nusipelnė) – tiesiog Osvencimo ir Štuthofo sanatorijų pavyzdžiu.

Klaidinančias iškabas, kukluksklano maišus ant makaulių, banditiškas ar šuniškas "kličkas" suklijavus į darnią sistemą ir atidavus saugoti Gediminui Grinai, bus galima lengviau atsipūsti ir eiti dirbti. Tada bus nebaisūs nei rusai, nei krizė, nei prakeiktoji minia. Demokratija ir teisingumas bus nugalėję.


Filed under: Lietuvos žinios, Straipsniai Tagged: daškė, demokratija, EBSW, henytė, narkuša, Pociūnas, Teisėjų taryba, VEKS, švinius

Tags: , , , , , , , ,

 

Premjeras Andrius Kubilius, anot portalo “Delfi.lt”, Lenkijos dideliam dienraščiui kai ką pasakė. Tame tarpe ir apie atominę elektrinę.

„Premjero interviu neapsiėjo ir be klausimų energetikos tema. Paklaustas, kaip vertina rusų siekius Kaliningrado srityje pastatyti atominę elektrinę, A.Kubilius sakė nematąs tam reikalo: „Apie šią elektrinę nemažai kalbėjau su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Paklausiau jo, kokia yra ekonominė šio projekto logika, kadangi ir be atominės elektrinės Kaliningradas yra visiškai aprūpinamas elektros energija. Taip pat pabrėžiau, kad Lietuva neturi planų importuoti šios energijos iš Kaliningrado srities. Ir premjeras Putinas neatsakė man į šį klausimą“, – praneša delfi.lt

O kodėl, sakykite, šios elektros negali importuoti ne tik Lenkija, atvirai aptarinėjanti šiuos klausimus su rusais, bet ir Vokietija? Kodėl Skandinavijos rinka, kuriai elektros trūksta, negali susitarti dėl jungties su rusais, užuot laukusi, kol išjudės amžinai čia pat įvyksiantys Lietuvos projektai?

Putinas neatsako į klausimus A. Kubiliui, o mūsų premjeras neatsako į juos mums. Mums nesakė, kas dalyvavo konkurse, kuris realiai žlugo, o oficialiai dabar perėjo tik į kitą stadiją. Ar ji jau paskutinė? Ar paskutinė stadija jau pasiekta premjero nuomonėje apie Kaliningrado projektą? Ar tiesa, kad pastarasis įšaldomas, kol Rusijos premjeras naktimis tariasi, ką pasakyti mūsiškiui?


Filed under: kita Tagged: atominė elektrinė, Kubilius, kvailystė, Putinas

Tags: , , ,

 

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon.

Istorijos patobulinimai

Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai. Tai mūsų Seimo ir kitų vadovų sprendimai dėl istorinių faktų, kai sprendžiama vien pagal politinę valią.

Kai 1990 metais susirinkusi Aukščiausioji Taryba nepaskelbė savęs Atkuriamuoju Seimu, nors ir teigė atkurianti valstybę, nebuvo galima numanyti, kad vėliau susirinkusi dalis signatarų pervadins parlamentą atgaline data. Absurdas, kurį galima pakęsti. Deja, reiškinys išplito. Generolo Stasio Raštikio vardu pavadinta puskarininkių mokykla ruošia kariūnus, tik neaišku, ar naujos grėsmės akivaizdoje jie nepasielgtų kaip šis generolas 1940 metais – reikalautų nesipriešinti okupantui.

Partizanų vadui Jonui Žemaičiui Vytautui, kuris kovojo su okupantais ir žuvo, generolo laipsnis suteiktas irgi atgaline data. To pasirodė maža. Šios kadencijos Seimas nutarė, kad šis žmogus, kuris, kitaip nei S. Raštikis, be abejonės, yra didvyris, gali būti dar ir prezidentu. Istorija vėl buvo „pagerinta“.

Visai neseniai paskelbta, kad 1949-ųjų vasario 16 dienos deklaraciją pasirašę partizanų vadai turi signatarų statusą.

Projektai ateičiai

Tokiais tempais ir būdais nesudėtinga atgaline data karūnuoti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą ir paskelbti, kad jis buvo net ne karalius, o imperatorius. Visus viduramžių tyrinėtojus politiniu sprendimu galima įpareigoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę laikyti imperija. Tiesa, reikia susitaikyti su galimomis buvusių „kolonijų“ pretenzijomis dėl okupacijos žalos atlyginimo ir nusikaltimų žmoniškumui. Politinio korektiškumo suskystintos smegenys galėtų dar pasufleruoti paskelbti kurį nors kunigaikščių ar buvusių signatarų, pvyzdžiui, gėjumi – kad kas nors neįtartų Seimo tolerancijos stoka. Galima paieškoti ir neatpažintų negrų. Kokios pakraipos nukvakimas – jokio juk skirtumo.

Tiesa, žvilgsnį galima nukreipti ne vien į viduramžius. Naujausioje istorijoje taip pat nearti dirvonai ir ne viskas tobula. Ypač turint omenyje, kad partijų ir simpatijų yra visokių – ne vien partiniuose suvažiavimuose besimeldžiantys konservatoriai, kurie tai darė stovėdami.

Įsivaizduokime, kad Seime ir Vilniaus miesto taryboje užderės pakankamas kiekis Liberalų ir centro sąjungos (ar dar kitaip besivadinančių liberalų) atstovų. Kas gali uždrausti paskelbti, kad Artūras Zuokas yra tūkstantmečio žmogus, Lietuvos kultūros tėvas ir šv. Kristoforo, žygiuojančio Vilniaus herbe, sugėrovas?

Realybės iššūkiai

Kol Marijos žemės politiniai entuziastai kasmet atranda, ką pagražinti Lietuvos praeityje, dabartyje puikuojasi ne tik priesaikos neįvykdžiusio generolo vardo puskarininkių mokykla, per upelį pasprukusio tautos vado monumentai ir net kolaborantų rašytojėlių paminklai.

Valdžios keičiasi, kadencijos slenka, signatarų daugėja, istorija gerinama, o sovietų 30 sidabrinių paėmusių veikėjų paminklai niekaip nenukeliauja iki Grūto parko. Šizofreniškos politikos kuriamuose istorinės atminties projektuose tikrai trūktsa tik visuomenininku tapusio A. Zuoko, kurį iš baro tempia šv. Kristoforas. Sakysite – neįmanoma?  Kai valdžia imasi keisti praeitį, kad valdytų ateitį…

Bėda

Čia juodas humoras, o jei rimtai, tai Lietuva su istorijos atminties projektais šaržuoja pati save. Lipdydami tokiems iškiliems žmonėms, kaip Jonas Žemaitis – Vytautas, nepriklausančias etiketes – tyčiojamės iš to, kas svarbu.

Nebūtų sunku suderinti ir atsisakymą garbinti išdavikus su meile literatūros kūriniams ir jų personažams. Antai, vietoje “Stalino saulę” gabenusio Petro Cvirkos paminklo, kurio vieta Grūto parke, puikiausiai tiktų jo herojus Frankas Krukas, valgantis cukrinius avinėlius.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Tags: , , , , ,

Tags: , , , , ,

 

Kadangi Eglės Kusaitės bylai išlindus į viešumą nerangiai mėginta meluoti, esą Lietuvos slaptosios tarnybos nebendradarbiauja su Rusijos FSB, tai paskaitykime ką apie tai byloja dokumentai.

Jokių žymų, kad popieriai slapti – nematau, todėl mūsų šaunioji ir profesionalioji žvalgų bendruomenė, barstanti juos neatsargiai, gali neverkti.

Pirmiausia susipažinkime su kaimyninės šalies žvalgais, kuriems buvo leista veikti Lietuvos teritorijoje.

fsb

O dabar dokumentas, kuriame legendinis Valstybės saugumo departamento antiteroristas Arūnas Paukštė (kolegų vadinamas „Fogeliu“, nuo vokiško žodžio Vogel, reiškiančio paukštį) ieško tarptautinių teroristinių grupuočių ir apie nelabai sėkmingus paieškos rezyltatus informuoja ne mažiau legendinį prokurorą, dar legendinio Albino Januškos bičiulį Justą Laucių.

Kita vertus, gali būti, kad informuoja jo pavaduotojas – iš parašo nėra aišku.

vsd

vsd2

Tags: , , , ,

« Newer Posts - Older Posts »

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos