Tomas Čyvas
Šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos (TS) tarybos posėdyje TS pirmininkas Andrius Kubilius apžvelgė politinę padėtį Lietuvoje. Jis teigė, kad kiti metai Lietuvai bus sunkūs, ir išskyrė tris didžiausias problemas – energetika, infliacija ir įtampa dėl šalies biudžeto.
Be to, išgirdome kvietimą vienytis visiems neabejingiems ir bendru frontu kovoti su negerovėmis. Konservatoriai, liberalūs ir ne liberalūs sąjūdininkai, tautininkai ir krikščionys demokratai bei pavieniai santalkininkai, taip pat visi kiti neabejingieji kviečiami tarti negerovėms „ne“. Jei kam nors tai panašu į „partijos ir nepartinių bloką“, vadinasi, neatsitiktinai. Skirtumas tik toks, kad sovietinis „agitpropas“ dar bent drįsdavo nurodyti tariamus visų negerovių kaltininkus – buržuaziją ir Vakarus su Amerika priešakyje. Tegul tai ir idiotizmas, bet lozungų komplektas vis tiek buvo išsamesnis.
Dabar taip ir neaišku, kodėl energetika, biudžetas bei infliacija klimpsta neveiklumo, pasyvumo ir kartais dar įvardijamos korupcijos liūne. Visos šios bėdos tarsi yra savaiminės ir atsietos nuo personalijų ar grupuočių. Tiesa, kartais minima abstrakti „valdžia“, tačiau būtų gerai paaiškinti, ypač Lietuvos sąlygomis, apie ką kalbama. Juo labiau kad kai kurie aukšti ir neskundžiami asmenys kitąsyk sugeba neįprastai suprasti ir lietuvių kalbos žodyną.
Be kita ko, jau seniai išaiškinta, jog aukščiausia valdžia Seimui priklauso tik tiek, kiek tai pripažįsta dvasios, o tiksliau – su jomis bendraujantys žyniai. Tad kodėl reikėtų tikėti, kad premjero ir opozicijos lyderio sukeitimas vietomis „šitą“ valdžią padarys „kita“?
Mečys Laurinkus neseniai su jam būdinga naivios ir šiek tiek įskaudintos damos veido išraiška bei intonacija pripažino, jog „valstybininkai“ egzistuoja, taip pat sakė, kad tai esą labai gerai. Ne kartą konservatoriai, vos pabandę ką nors rišlesnio ir svaresnio pasakyti šiuo klausimu, drauge su kai kuriais kitais kolegomis patys buvo siunčiami pas I.Kantą ir dar toliau. Apie energetiką, pinigus, verslo interesus ir valstybės valdymą uzurpavusius čiuptuvus buvo ir liudijama, ir rašoma, ir kalbama. Bet tik ne „dešiniosios alternatyvos“ oficialiomis lūpomis.
Turint omenyje, kad vyrai ir moterys ten mokyti, kitaip nei koks Viktoras Uspaskichas, kyla klausimas apie šio nutylėjimo priežastis? Kodėl vengiama tiesiai šviesiai pasakyti, jog šalies demokratinės institucijos ir mechanizmai negali efektyviai veikti visose apverkiamose srityse todėl, kad yra konkrečios kompanijos nukreipiami kitam tikslui?
Tiek jau to, jog niekam iš dešiniųjų opozicionierių neužkliuvo M.Laurinkaus atviravimas. Tačiau kaip suprasti, kad niekas nepareikalavo pasiaiškinti, ar tautai akis dumia Gediminas Kirkilas, ar naujasis VSD vadovas? G.Kirkilas sako, kad jam iš šios kontoros tikrai pranešta apie klastingus planus sužlugdyti trigalvį atominį padarą pagal genialų strategų sumanymą, turintį tapti mūsų gerovės garantu. Povilas Malakauskas tai neigia. Beje, tikiu, jei ne pačiu VSD direktoriumi, tai bent tuo, jog nieko panašaus į sąmokslą ta jo institucija šiuo metu nepajėgi surasti. Paprasčiausiai nebeliko kam. Vargu ar su tuo susidorotų senus revolverius ir muškietas medžiojanti Antiteroristinė valdyba arba Ūkio skyrius. Nebent atitinkamo turinio bevertę skrajutę patys įmestų į pašto dėžutę.
Šis cirkas iš esmės neužkliūva dešiniajai opozicijai galbūt dėl to, kad konservatoriai prieš gerą pusmetį, kai G.Kirkilui jau primygtinai patarinėjo strateginis patarėjas, patys sutarė su valdančiais partneriais visokeriopai propagandiškai remti naujosios AE projektą.
Todėl kol kas ir netenka tikėtis, kad iš konservatorių ir pasitelktų „neabejingųjų“ netrukus išgirsime tiesų pažadą „atvaldyti“ valstybę, įvardyti grupuotes ir personažus, kuriuos tam tikslui derėtų bent jau ne po vieną siųsti kur nors „nešti demokratijos“.
Tiesa, vaikams dantys prasikala ne iš karto, tačiau šiuo atveju matome didesnę bėdą – „gimdytojai“ patys jų neturėjo, tad genai gali nulemti tokį pat likimą ir gimstančiam „kūdikiui“, iškilmingai krikštijamam alternatyvos vardu.
