Seimui praėjusį penktadienį po svarstymo nepritarus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, turėjusioms liberalizuoti alkoholio reklamą bei pardavimą, aludarių atstovai užkulisiuose pripažino patyrę pralaimėjimą, o blaivybės šalininkai, susirinkę parlamento posėdžių salės balkone, tokį sprendimą palydėjo audringais plojimais. Blaivybės sąjūdžio vadovas Aurelijus Veryga sako, jog organizacija tuo neapsiribos ir turi daugiau planų.
Tačiau jis pripažįsta, jog visiškai uždrausti alkoholį Lietuvoje būtų tolygu fantastinio romano scenarijui.
– Po to, kai pavyko apginti alkoholio reklamos apribojimus ir kai kuriuos prekybos suvaržymus Seime – kokie tolesni artimiausi planai? Kas, Jūsų nuomone, lėmė pergalę šiame etape?
– Reklamos apribojimai dar iki galo neapginti: Seimo nario liberalo Eligijaus Masiulio pataisas grąžino svarstyti, todėl dar teks daug dirbti, kad reklama dienos metu negrįžtų. Pergalę šiame etape, manau, lėmė susitelkusi visuomenė, kuri darosi sąmoningesnė ir nebepasiduoda bent jau akivaizdžioms manipuliacijoms. Labai svarbu, kad prie alkoholio kontrolės iniciatyvų prisijungia vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, labai svarbu, kad savo aktyvią poziciją išsako Bažnyčia. Svarbu ir tai, kad tuo klausimu domisi ne tik tiesiogiai šioje srityje dirbantys specialistai ar organizacijos, bet ir kitos (pvz. vartotojų, tėvų ir kt. ) organizacijos.
Planų yra labai daug, nes per dešimtmetį alkoholio kontrolė buvo verslo atstovų tvarkoma taip, kaip jiems palankiau ir dabar turime viso to rezultatą.
Jau vyksta diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis ir neoficialios diskusijos su vykdomosios valdžios atstovais apie privalomą sveikos gyvensenos ugdymo įvedimą ugdymo įstaigose. Ten būtų sistemingai (bent po vieną savaitinę pamoką) mokoma sveikos gyvensenos. Tam reikia, kad atsirastų atskiras dalykas, būtų parengti pedagogai, mokymo programa, vadovėliai ir t.t. Tas svarbu ne tik dėl alkoholio, bet ir dėl rūkymo,narkotikų vartojimo profilaktikos, asmens bei psichohigienos mokymo ir kt.
Labai svarbios ir kitos sritys: fizinio gėrimų prieinamumo mažinimas (prekybos laiko ir vietų apribojimas). Teks pasistengti, kad būtų sugriežtinta atsakomybė už alkoholinių gėrimų bei rūkalų pardavimą nepilnamečiams. Bandysime skelbti akciją, kurios metu kviesime gyventojus pranešti apie nelegalios prekybos sandėliavimo ir prekybos vietas. Taip pat stengsimės, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pradėtų veikti rizikingo alkoholio vartojimo identifikavimo sistema.
– Gal galite įvardyti porą svarbių faktų savo nerimui pagrįsti, kuriuos turėtų žinoti, bet galbūt nežino skeptikai? Kodėl visuomenei viso to tikrai reikia?
– Keli skaičiai: alkoholinių psichozių skaičius išaugo nuo 9 atvejų 100 tūkst. gyventojų 1990 metais iki 100,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2006 metais. 7-14 m. amžiaus vaikų, gydytų dėl alkoholio toksinio poveikio skaičius išaugo nuo 19 atvejų 2001 metais iki 269 atvejų 2006 metais.
– Sovietų metais buvo juokaujama, kad į paskaitas apie alkoholio žalą susirenka tik blaivininkai, o apie rūkymo pavojus klausosi nerūkantieji. Pakalbėkim ne apie asocialius alkoholikus, o apie vidutinį Lietuvos pilietį, kuris, galbūt, vartoja alkoholį ir nepatiria pats bei nesukuria kitiems ryškesnių problemų. Neretam Jūsų organizacijos veikla asocijuojasi su alkoholio pilstymo akcijomis mitinguose ir kelia pašaipą, yra anekdotų objektas. Ar jūsų veiklos metodai yra optimalūs?
– Stebint iš šalies tikrai gali susidaryti toks vaizdas, kad mūsų judėjime dalyvauja tik visiški abstinentai ar buvę alkoholikai, o mūsų siūlymai yra labai radikalūs. Iš tikrųjų taip nėra. Į šalies blaivinimo veiklą įsitraukė labai daug nieko bendro su blaivybe neturinčių organizacijų, asmenų, kurie tikrai nėra absoliutūs abstinentai. Sutinku, kad mūsų veikla gali pasirodyti radikali, bet galiu užtikrinti, kad mes niekada nesiūlėme visiško alkoholio uždraudimo, kaip kartais tą bandoma įteigti.
O šiandieninėje situacijoje, kai alkoholio nevartojantis žmogus laikomas radikalu ar keistuoliu, o kartais net ligoniu, visi mūsų siūlymai atrodo labai radikalūs. Noriu tik priminti, kad tokie pat debatai vyko ir tuomet, kai buvo kalbama apie tabako reklamos draudimą ar draudimą rūkyti baruose ir restoranuose. Tuomet taip pat atrodėme labai radikalūs, o dabar tokiu „radikaliu“ tampa visas pasaulis, ir žmonės tuos dalykus jau priima kaip socialinę normą.
Visuomenės nuostatoms pasikeisti reikia laiko, o mums kantrybės. Dėl veiklos optimalumo, tai noriu pasakyti tiek, kad niekas nėra tobulas. Gal ką nors galėjome padaryti geriau ar anksčiau. Mums priekaištaujama, kad imamės ne pačių svarbiausių darbų, kaip pavyzdžiui reklamos apribojimai. Bet mes niekada ir nesakėme, kai tai yra pats svarbiausias dalykas. Jis yra svarbus kaip ir kiti, tiesiog kiekvieną žingsnelį tenka apginti visomis jėgomis, kurios tik dabar darosi gausesnės. Didiesiems mūsų kritikams visada siūlau prie mūsų prisijungti ir siūlyti bei ginti, jų manymu, geriausias girtavimo mažinimo priemones. Bet kol kas nė vienas iš tų aršiųjų kritikuotojų prie mūsų neprisijungė.
– Visi pripažįsta, kad alkoholis yra žmogaus silpnybė. Visgi – ar manot, jog tai tokio pat masto silpnybė, kaip narkotikai, ir ar neturite galutinės vizijos įgyvendinti visišką alkoholio draudimą?
– Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę, kuri yra įvardinama kaip liga kartu su priklausomybe nuo opijatų, kokaino ir kt. T.y. medicininiu požiūriu alkoholis yra toks pat narkotikas kaip kokainas ar heroinas. Tai kad jis yra legalus (kaip ir tabakas) yra istorinė aplinkybė. Dabar šie du verslai yra tiek išaugę, valdantys pasakiškus finansus, kad net teorinis samprotavimas apie galimą jų paskelbimą už įstatymo ribų yra gana fantastiškas. Nesirengiam siūlyti visiškos prohibicijos. Visuomenėje, kurios 98 proc. narių yra alkoholio vartotojai, tai tiesiog patirtų fiasko. Tačiau jei pavyktų pasiekti, kad alkoholio vartojimas sumažėtų bent keletą kartų, ateities kartos jau galėtų svarstyti ar visuomenei reikia svaigintis ir po to šalinti sveikatos sutrikimus. Jules Verno romanai prie kelis dešimtmečius taip pat buvo fantastika, o dabar…
– Draudimai girdyti nepilnamečius ir jiems pardavinėti svaigalus ir taip galioja seniai. Kokia jų neefektyvumo priežastis? Valdžios institucijų neįgalumas? Pilietiškumo stoka?
– Prekyba nepilnamečiams klesti dėl nebaudžiamumo. Siūlyčiau už pirmą tokį pažeidimą įmonei atimti licenciją prekiauti alkoholiu ir pardavimas nepilnamečiams sumažėtų. Bet neabejoju, kad vėl būsime apkaltinti verslo žlugdymu. O pilietiškumas pamažu bunda, ir žmonių požiūris į tuos dalykus keičiasi gerąja linkme, bet viskam reikia laiko.
– Paliekant nuošaly fantastinius scenarijus – kokia Jūsų vizija – įstatymų, sveikatos situacijos gerėjimo ir visuomenės nusistatymo srityse artimiausiems dešimčiai metų?
– Aš išlieku optimistu ir tikiuosi, kad prasidėjęs judėjimas nesustos. Manau, kad šita kova už blaivesnę Lietuvą pažadino iki šiol mažai aktyvią pilietinę visuomenę. Labai svarbu, kad ginant visuomenės interesą, visuomenės sveikatą būtų vadovaujamasi (kur įmanoma) mokslu pagrįstomis priemonėmis.
Kalbėjosi „Balsas.lt“ spec.korespondentas Tomas Čyvas
Šaltinis: Balsas.lt
