Vytauto Pociūno sudorojimo aplinkybes dengti norintys prokurorai yra tokie pat apgailėtini, kaip Audrių Siaurusevičių skydinėje saugoję policininkai. Jų tiesiog gaila.
Byla dėl saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties ir vėl nutraukta. Ar kas nors galėjo labai nustebti, kad prokurorai ir vėl nepanoro iki galo atsakyti į jiems pateiktus klausimus? Praėjusį kartą taip pasielgęs prokuroras Justas Laucius buvo prezidento Valdo Adamkaus pamalonintas ordinu. Kodėl gi jo negavus ir kolegai Mindaugui Gyliui?
Pagrindinis klausimas, praėjus porai metų nuo pulkininko „sudorojimo“, yra visai ne prokurorų kompetencija ar sąžinė. Svarbiausia tai, ką visa ši šiurpi ir liūdna istorija pasako apie mūsų valstybę bei visuomenę.
Pamenu naktį, kai elektros skydinėje girtas nuo žurnalistų slėpėsi nacionalinio transliuotojo vadovas – Audrius Siaurusevičius. Visi žinojo, kad jis ten. Žinojo ir prie durų stovėję viešbučio apsaugininkai, ir policininkai. Bet liūdnai susikaupusiais veidais, nerangiomis valdiškomis frazėmis ir išeities ieškančiais žvilgsniais melavo. Tiesiai į mikrofonus, kamerų objektyvus – visai Lietuvai ir patys sau. Sakė, kad nieko ten toje skydinėje nėra, durys, esą užrakintos. Nesvarbu, kad jiems matant buvome pravėrę. Kartais imdavo aiškinti apie statutus, kodeksus ir, kai prasimušdavo padorumas, apie gautus nurodymus. Taip buvo liepta kalbėti. Apie pačius uniformuotus vargetas tesinorėjo ištarti: „pareigūniūkščiai“. Beveik su užuojauta – jie turėjo vaidinti vaidmenį, o ne dirbti. Turėjo vykdyti įsakymus, prieštaraujančius sveikam protui ir žmogaus padorumui.
Tokioje pat padėtyje šiandien tebėra ir mūsų prokurorai. Kai važiavo tirti žūties aplinkybių į Baltarusiją – nesivežė kriminalinės policijos specialistų, ekspertizes patikėjo baltarusių KGB. Taip buvo liepta.
Kai Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rengė išvadas ir ruošėsi paviešinti medžiagą apie tai, kaip buvo terorizuojamas ir į Baltarusiją tiesiog išgrūstas velionis pulkininkas, prokurorai nutraukė bylą išvadų paskelbimo išvakarėse. Skubėjo. Taip buvo liepta.
Šiandien jie vėl nutraukia tyrimą ir net žodžiu neužsimena apie dar vieną reikšmingą jo dalį. Juk buvo prašyta ištirti ir tai, kas, kokiais sumetimais užsakė, apmokėjo ir įkvėpė šmeižto, nukreipto prieš jau mirusį žmogų kampaniją. Kas sugalvojo ir apmokėjo niekšingą velionio šeimos nuotraukų publikavimą šalia šmeižikiškų tekstų? To prašė išsiaiškinti Seimo komitetas. Prokurorai sakė, kad tema prijungiama prie bylos. Šiandien nebesako apie tai nė žodžio. Taip, be abejonės, yra liepta.
Policininkai saugo girtą LRT direktorių skydinėje, prokurorai žuvusio žmogaus šmeižikus ir žūties paslaptis, Valstybės saugumo departamento vadovai – korupcinius pūlinius ir gangrenas sudėtas dvylikoje pažymų ir dar nežinia kokiame kiekyje amžinai nebaigiamų tyrimų.
Tai jau tapo taip įprasta, kad į minėtus personažus apeliuoti, juos kritikuoti, klausti ir stebėtis darosi nuobodu.
Klausimus, vis dėlto, reikia pateikti politinei valdžiai. Jei jau skelbiamės esą demokratija ir respublika, o ne despotine monarchija ar UAB „Lietuva“ – turime reikalauti atsakymų iš demokratiškai renkamų valdžios atstovų.
Pradėkime nuo Seimo. Tautos atstovybėje šiandien visai kita dauguma nei ta, kuri buvo parlamentinio VSD veiklos tyrimo metu. Ir kas? Paradoksas, bet naujasis nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su VSD vadovybe elgiasi lyg senas bičiulis ir visiškai nėra linkęs tęsti Algimanto Matulevičiaus, kad ir kaip pastarąjį bevertintume, laikais pradėto kurso – atskaitomybės parlamentui ir atsakomybės išsireikalauti neketinama. Susikompromitavusi VSD vadovybė ramiai tęsia savo veiklą. Kalbos apie radikalią VSD pertvarką pritilo, planai nukeliami neapibrėžtai ateičiai. Užsiėmęs mokesčių didinimu Seimas neturi visam tam laiko.
Netrukus – Prezidento rinkimai. Išsirinksime asmenį, kuris skiria ir saugumiečių, ir policininkų, ir prokurorų vadovus . Taip pat ir teisėjus. Ta proga, prisiminkime kadenciją baigiančio vadovo laikyseną ir VSD skandalo, ir V. Pociūno žūties tyrimo, jo pomirtinio dergimo istorijoje. Apie tai, kam jo ekscelencija pasitarnavo, jau kalbėjau prieš keletą dienų – interesų grupių užsakytoms skydinių lankytojų apsaugos operacijoms.
Jei rinkdamiesi naująjį šalies vadovą neišsireikalausime atsakymų ir konkrečių pozicijų aukščiau minėtais klausimais, jei neišgausime ne tik abstrakčių pažadų, bet ir konkrečių institucijų reformų planų – niekas nepasikeis. Politinės demokratinės valdžios silpnumas stiprina valdininkų įžūlumą, polinkį parazituoti ir piktnaudžiauti.
Sieks ar nesieks naujasis šalies vadovas peržiūrėti „Leo.LT“ projektą? Privers VSD vadovybę atiduoti parlamentui slepiamas pažymas ar ne? Leis ar neleis pertvarkyti teismų sistemą? Klausimų yra ir daugiau. Svarbu dar ir tai, kad būtų ne tik duotas teigiamas pažadas, bet ir nurodomi konkretūs minėtų problemų sprendimo būdai. Visai nesvarbu – ar jie būtų susiję su aukštų pareigūnų personalijomis, ar su struktūrinėmis reformomis.
Tad prezidento rinkimų išvakarėse, V. Pociūno aukos nauja prasmė yra dviguba. Ji turi ne tik padėti suvokti moralinį valdžios sistemos supuvimą, bet ir skatinti visuomenę kasdien ir neatlyžtant kelti šiuos klausimus tiek jau esamai, tiek renkamai valdžiai.
Aciu, kad keliat a.a. Pociuno mirties aplinkybes. Tikrai visuomene turim raginti musu atstovus seime reikalauti, kad si mirtis butu nuodugniai istyrineta.
as nemaciau tos bylos, nezinau, kuo disponavo prokurorai, nutraukdami byla. Galbut ten tikrai dar yra ka tirti, galbut prokurorai kazka klastojo ir slepe, nenoredami, kad visuomene kazka svarbaus zinotu. Bet ir p. Cyvas nemate ir nezino, galva guldau. Taciau p.Cyvas turi drasos lipti ant backos, piktintis ir teatraliskai gailetis prokuroru, neturedamas zalio supratimo nei apie tai, kas ten dar galetu buti realiai istirta, nei apie tai, ka tam tikru faktiniu atveju prokurorus vercia sakyti istatymas – ne p.Cyvo norai, o istatymas.
isvada – dar vienas tuscias parypavimas, tegul ir labai skaudzia ir svarbia tema.
Klausyk tu – jj. O tu, kaip sitas autorius, kelis metus sekei visas peripetijas? Kaip jis – nagrinejai ir viesai komentavai su tuo susijusia isslaptinta parlamentinio tyrimo medziaga? Joje, be kita ko, netgi yra liudijimai apoie tai, kaip VSD sefo kabinete, pries pasirodant paskviliams apie jau zuvusi Pociuna, nakvojo Lietuvos ryto „zurnaliste“. Jau nekalbant apie tai, kad tradiciskai visas VSD bylas gaudaves Laucius ordina gavo kaip tik po to, kai nutrauke byla. Ta zino daugybe zmoniu, o Cyvas apie tai jau turbut gabalais knyga parase. Bet tu cia atlendi ir loji, kaip Pavlovo suo. Eik namo.
linui
neisterikuokite, nesveika pykti.
sakiau, kad p.Cyvas byla, kuria tyre prokuroras, mate ne daugiau, nei savo ausis ir esu tikras, kad taip ir yra. O tai tereiskia tik tiek, kad p.Cyvas buria is kavos tirsciu ir speja pagal zvaigzdes – jam tik smailos kepures betruksta.
Suprantu, kad kaimo pastininkei faktas, kad didziausias kaimo girtuoklis vagystes is kolukio pirmininko namu diena buvo pastebetas netoliese jau yra negincijamas to girtuoklio kaltes irodymas, bet tikram prokuroro tyrimui tai dar toli grazu nepakankamas faktas,nors ir labai reiksmingas. Taigi, kartu su p.Cyvu sioje situacijoje tesate kaimo pastininkes-pletkininkes. Visuomet zaviuosi skaitydamas analitinius rimtu vakaru zurnalistu (o kartais – net ir rusu) straipsnius, ju tyrimus – brangindaams savo varda ir gerbdamas skaitytoja zurnalistas turetu gerai ismanyti aprasoma tema, zinoti smulkias detales ir moketi jas tinkamai susieti. Siame straipsnelyje teperskaiciau blablabla, kokie mes pasipiktine kazkuo, DAVAI piktinkimes drauge.
Kaip matau, ponui jj nepatinka kaip rašau ir ką rašau:) Taip nepatinka, kad ponaitis nemato žanro. Komentuojamas įrašas tėra penkių minučių radijo laidos komentaro tekstinis variantas. Tokioje apimtyje ir žanre išrutulioti žurnalistinį tyrimą nepajėgtų nė Jums ir man patinkantys Vakarų žurnalistikos asai. Man tiesiog tingu dabar įrodinėti ir aiškintis – ką aš skaičiau, o ko ne. Esu apie tai prirašęs pakankamai ir ne tik aš. Kalbant apie prokurorų ir šalies vadovų veiksmus, aš tiesiog dar kartą pateikiau visiškai subjektyvų bendro konteksto vertinimą. Jei jis Jums nepriimtinas – Jūsų reikalas. Bet matosi, kad apie žurnalistiką pats išmanote kur kas mažiau, nei aš apie Pociūno bylą. Nepriimkite asmeniškai ir neįsižeiskite, bet šiuo atveju šnekate visiškas nesąmones.
:)))
ne nesakiau, kad sitas straipsnelis galetu pretenduoti i tyrima, tik nevykusi. Sakiau, kad tai tik tuscias piktinimasis, kuri galima greta kitu tokiu paciu, atskirai bet netoli nuo skilties „kaip sutaupyti perkant supermarkete“, ideti i koki populiaru zinuciu-naujienuciu tinklapi. Bet kai tokie dalykai dedami i asmenini blog’a, darosi keistoka.
man nei patinka, nei nepatinka, kaip JUS rasote.
tiesiog pastebejau, kad Lietuvoje raso bet kas apie bet ka, todel skaitanciam sunku rasti norimos temos tinkama autoriu, kuris patenkintu visuomenes gilesnio zinojimo poreiki. Beje, si problema kamuoja ne vien zurnalistus – profesionalu, gerai ismananciu ta, kuo uzsiima, Lietuvoje ypac mazai, ta galima pasakyti beveik apie bet kuria sriti. Gal tai tiesiog mazos valstybes problema?
Na, man čia ir blogas ir šiaip susirankiojimas kur ką ir kada rašiau ar kalbėjau. Kiekvieno valia dėtis į tinklaraščius ką nori – nors ir nuogas mergas arba popiežiaus bules:)
O dėl mažos valstybės problemos – sutinku. Tik štai žiniasklaidos bėdos, manding, yra kitur. Mat žurnalistas ir turi būti šiek tiek paviršutiniškas, nes monografijų neperka net Washington Post.
Lietuvoje tiriamosios žurnalistikos nėra dėl banalios priežasties. Kai kelias savaites sėdėjau prie paviešintos VSD veiklos tyrimo medžiagos, gavau už tai lygiai tą patį, ką būčiau gavęs, jei kasdien rašyčiau tik po straipsniuką, kurio sukeverziojimo trukmė – dvidešimt minučių. Galima kai ką daryti iš idėjos ir net labai nemažai. Tačiau reikia dar ir vaikams kefyro parnešti 🙂
zinoma, ar kas gincijasi del vaiku ir kefyro.
didele dalis geru darbu zmonijai ne uz aciu padaryta ;))
jei as atidaryciau pliku mergu talpinimo vieta – stengciausi talpinti geriausias is plikiausiu. Jei popieziaus bules – tai bent jas susisteminciau ir pasirupinciau, kad nebutu kiekviena pateikta skirtinga kalba. Jei zurnalistas atidaro blog’a kaip zurnalistas ir jame pradeda super nagrineti aktualias visuomenei temas – pats sitas faktas ipareigoja. Sekmes darbe, geru zurnalistu tikru, saziningu tyrimu oi kaip reikia.