Ar mokate netyčia įkišti ranką į kieno nors piniginę troleibuse? Mokate kam nors, su draugišku šypsniu veide, parekomenduoti pirkinį, žinodamas, kad jis padarys pirkėjui nuostolį? O paskui gūžtelėti pečiais ir pasakyti, kad „taip išėjo“ – mokate? O parodyti į kitą ir pasakyti, kad jis dar blogesnis? Jei taip – įstokite į Lietuvos socialdemokratų partiją.
Ne, LSDP ne vienintelė vieta, kur pritapsite, bet ji neseniai paskalbė naują tokių šaukimą. Visai neseniai.
„Jeigu bus ištirta ir įrodyta, kad specialiai buvo siekiama padaryti žalą valstybei, mano manymu, mes turėsime pakankamai jėgų ir valios rinkėjų atsiprašyti“, – teigė socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius. Šį kartą jis kalbėjo apie tai, kad socdemai pagaliau prisipažino žinoję apie artėjančią finansų krizę, bet sąmoningai melavę, kad išlaikytų rinkėjų pasitikėjimą (pripažinta kitais žodžiais). Pirmininkas dabar jau ginasi tik tiek, kad nenori pripažinti bendrapartiečių veiksmuose sąmoningo kenkimo valstybei. Viskas, jei nebus įrodyta kitaip, įvyko netyčia.
Kai Algirdo Butkevičiaus, tada dar Susisiekimo ministro, paklausiau – kas bus, jei valstybei teks išsipirkti iš banko televizijos bokštą, kurį jis Lietuvos radijo ir televizijos centrui leido įkeisti? Politikas nepasimetė ir plačia šypsena bei krūtine – deklaravo: prisiimsiu politinę atsakomybę. Tada pagalvojau – ką ji, tiesą sakant, reiškia? Laikas eina, aiškumo daugėja – atsiprašymą.
Ką gi, – kaip sakė Friedrichas Nietsche, nugalėtojai netiki atsitiktinumais. Pratęsiant mintį, galima sakyti, kad pralaimėję jais guodžiasi (ir guodžia tuos, kuriems netyčia galėjo pakenkti). Juk ir konservatorių lyderis, po metų – kitų, kai rinkimuose partija pasiims kokius garbingus 10 mandatų, tokios baisios politinės atsakomybės tikriausiai nesikratys?
Buvęs socdemų finansų ministras kažkiek pagrįstai kaltina praėjusį Seimą, didinusį išmokas, taip pat tiki, kad galėjo sustabdyti ūkio krizę nieko apie ją nesakydamas. Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, kaip byloja istorija, panašiai, “niekam nieko nesakydamas, įtikinėjo” Europos Komisiją – leisti neuždaryti Ignalinos atominės jėgainės.
Jei verslininkai ir pirkėjai nebūtų sužinoję apie krizę, nebūtų „sukrizenę“? Skamba irgi kiek kvailokai, tačiau, prisimenant dabartinės valdžios naktines isterijas ir gąsdinimus – dar kažkiek įtikintų…. Jeigu, aišku, neprisimintume labai „savalaikių“ karo laivų pirkimų, „savalaikės“ kariuomenės reformos iš pigesnės į brangesnę, visų LEO LT spazmų, „Alitos“ privatizavimo. Šiose ir kitose netyčinėse veiklose nugrimzdę milijonai ir milijardai – tie patys, kurių mums dabar trūksta, ar jau kiti? Kas gi ten dabar pasakys… Kol kas nors neįrodys, kad buvo kitaip, manysime, kad kiti. Jei kas nors įrodys – mūsų atsiprašys. Politiškai ir atsakingai J Jei neįrodys – ir atsiprašyti nereikia.
