Tomas Čyvas

„Prezidentės pritarimo negavęs ministras Rimantas Dagys daugiausia visuomenės pritarimo neteko tuomet, kai vienoje radijo laidoje vienišus tėvus pavadino „bambaliais“.

Vėliau ministras teisinosi, kad taip pavadino ne visus vienišus tėvus, o tik geriančius vienišus tėvus,“- teigia „Balsas.lt“ ir LNK.

Netgi manau, kad kai kas, išgirdęs šiuos žodžius, gerokai pyktelėjo bent už dalį teisybės… Atpažino, „skant“, save.

Vienas iš gėdingiausių šios vyriausybės kompromisų, mano nuomone, būtų atsisakymas pakirpti išmokos už vaiką mamai lubas iki žadėtų 3 500 litų. Jei bus nepatenkintų, tegul man tiksliai įvardija – koks nuošimtis mamų sąžiningai, be manipuliacijų, Lietuvoje galėjo užsidirbti 7 000 litų mėnesinės išmokos? Ar tos protestavusios mamytės žino apie vidutinę realią pašalpų sumą bei su ja susijusias galimybes? Ligi šiol maniau, kad dėl pinigų vaikus gamina tik socialiniai autsaideriai…

Aš, kaip ir daugelis kolegų žurnalistų, manome, kad viskas paprasčiau ir banaliau. Nei partija, nei Dalia Grybauskaitė nedovanos už kitką. Prezidentinės kampanijos metu dienraštis „Respublika“ apie dabartinę prezidentę pasisakė vienareikšmiškai ir nesirinkdamas frazių bei epitetų. Tuo pat metu, R. Dagys minėtame leidinyje reiškėsi savo pasisakymais ir socialine reklama. Už viską reikia mokėti, ministre… Ne visada tam galima panaudoti biudžeto pinigus. Kartais reikia ir gabalėlio karjeros.

Istorikas Česlovas Laurinavičius neslepia apmaudo, kad jaučiasi vienišas, dėkodamas Rusijai ir Josifui Stalinui už globą:

„O šiandien šalyje smerkia sovietmetį visi, kas netingi ir sugeba. Po Antrojo pasaulinio karo vykusį partizaninį karą siekiama visaip heroizuoti. Bet ar gerai suvokiame, ką darome?

Sovietai okupavo bei aneksavo Lietuvą be pasipriešinimo. Vyriausybė politiškai bei juridiškai neprotestavo! (Apie Lietuvos atstovų užsienyje protestus – atskira kalba.) Apgailėtina Lietuvos padėtis bei jos elgesys tarpukario tarptautinėje arenoje nulėmė tai, kad taikus (neminint entuziazmo apraiškų) grįžimas į Rusijos globą atrodytų pakankamai logiškas. Tačiau šiandien dauguma lietuvių apie tokią logiką nenori net girdėti.“

http://www.lrytas.lt/-12474753971246813023-p5-klausimai-minint-lietuvos-vardo-t%C5%ABkstantmet%C4%AF.htm

Gerbiamas mokslininkas yra linkęs dėkoti „globotojams“ ir už Vilniaus bei Klaipėdos „dovanas“.

Tikrai – nedėkingi lietuviai iki šiol nesuvokė savo prieškarinės netobulybės. O juk netobulą, kaip žinia, galima pagauti ir uždaryti į narvą, arba nužudyti, jei tobulėti atsisako. Rasisškai netobuli naciams ir klasine prasme – rusams, lietuviai turėtų mokėti reparacijas.

Kadangi, padėkos peticija populiari nebus, tai jūs, pone Laurinavičiau, po ja padėkite visų nužudytų, nukankintų, mirusių tremtyje parašus. Padėkos tekstą susigalvokite pats. Minėti žmonės juk negalės nuginčyti jūsų geležinės logikos. Talonas patalynei, kelialapis į kurortą prie Laptevų jūros, daugybė kitų rūpybos ir globos metodų… Visa tai juk irgi kainavo globotojams. Jūsų vietoje, atidaryčiau sąskaitą banke ir pasistengčiau surinkti kokią mažytę kompensaciją tiems, kas tiek metų globojo. Juk tikrai – turi būti dar dėkingų žmonių ir be jūsų…